Apie tokius planus paskelbta po to, kai pastaraisiais metais Baltijos jūros regione įvyko keletas nepaaiškinamų pažeidimų svarbiai povandeninei infrastruktūrai, o Vakarų žvalgybos tarnybos kaltino Rusiją įvairiais diversijos aktais. Kaltinimus Kremlius atmeta.

„Didelių sutrikimų tikimybė padidėjo, nes pasikeitė geopolitinė padėtis visame pasaulyje. Europoje vyksta karas, o aplink šį karą – įvairios hibridinės įtakos ir puolimo priemonės, kurios gali būti susijusios su ryšio trikdymu arba nutraukimu“, – „Reuters“ sakė Suomijos banko valdybos narys Tuomas Valimaki, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.

Jis teigė, kad mokėjimo sistemos yra potencialus taikinys, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime, ypač šalyse, kur grynųjų pinigų naudojimas sparčiai menksta, pavyzdžiui Suomijoje.

„Kadangi mokėjimams kortelėmis reikalingi veikiantys tarptautiniai duomenų ryšiai, Suomija turi būti pasirengusi trikdžiams. Žinoma, daugelyje kitų šalių padėtis yra tokia pati“, – teigė T. Valimaki ir pridūrė, kad Norvegija, Švedija, Danija ir Estija, o galbūt ir kitos šalys, taip pat planuoja įdiegti atsiskaitymus be interneto veikiančiomis kortelėmis.

Anot T. Valimaki, planai vis dar kuriami, tačiau mokėjimams neprisijungus prie interneto gali būti naudojami terminalai, kurie užšifruoja ir saugo operacijų duomenis, kol atkuriamas interneto ryšys.

Siekdama sukurti alternatyvą JAV bendrovėms „Visa“ ir „Mastercard“, kuriomis šiuo metu remiamasi plačiausiai, Suomija per kelerius metus įdiegs nacionalinę momentinių mokėjimų sistemą, o kitais metais vartotojai galės atsiskaityti neveikiant internetui, sakė T. Valimaki.

Švedijos centrinis bankas agentūrai „Reuters“ teigė, kad ketina įdiegti mokėjimo kortelėmis be interneto sistemą, kuria būtų galima naudotis iki septynių dienų trunkančių sutrikimų metu, iki 2026-ųjų liepos 1-osios, o Norvegija ir Danija sako, kad jau įdiegė ir tobulina tokias sistemas. Estijos centrinis bankas komentarų nepateikė.