„Sakartvelo svajonė“ šalį gramzdina į teisinį košmarą

Ignoruoja procedūras

Praėjus mėnesiui po rinkimų, kuriuose teigia surinkusi 54 proc. balsų, valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ subūrė į institucinį darinį, pavadindama jį naujos kadencijos parlamentu. Šis žingsnis žengtas nepaisant opozicinių partijų aljanso, oficialiai gavusio 34 proc. balsų, protesto – lapkričio 25-ąją nė vienas jų nepasirodė Parlamento salėje.

Pagal oficialius skaičiavimus valdančioji partija gavo 89 vietas parlamente. Pirmajame posėdyje patvirtinti ir likusio 61 opozicijos deputato mandatai.

Valdančiųjų nepaveikė ir tai, kad prezidentė Salomė Zurabišvili paskelbė naująjį parlamentą nekonstituciniu ir atsisakė pasirašyti dekretą dėl jo sušaukimo. Kiek anksčiau rinkimų rezultatus griežtai sukritikavusi šalies vadovė apkaltino valdančiąją partiją sisteminiu sukčiavimu pagal „rusišką metodiką“ ir kreipėsi dėl jų į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinės teisės ekspertai teigia, kad jokie naujojo parlamento priimti sprendimai nėra galiojantys, kol nepriimtas sprendimas dėl prezidentės skundo.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat pažymi, kad parlamentas gali dirbti tik tokiu atveju, jei pripažįstami dviejų trečdalių deputatų sąrašo narių įgaliojimai. Tačiau pagal darbo tvarkos taisykles deputatų įgaliojimai negali būti pripažinti, jei jų išrinkimo teisėtumas užginčytas Konstituciniame Teisme.

Valdantieji posėdžiavo gausių policijos ir specialiųjų pajėgų apsuptame parlamento pastate. Šiapus jo sienų vykstant tūkstantiniams protestams. Prie pagrindinio įėjimo į parlamentą kažkas dažais užrašė „Pasipriešinimas“. Per garsiakalbius protestuotojai leido garso įrašą, kuriame moterišku balsu Rusijos vergai raginti išvykti iš Sakartvelo.

Tačiau „Sakartvelo svajonės“ atstovai – tarsi kurti. Parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis į tai reagavo pareikšdamas, kad S. Zurabišvili kadencija baigsis gruodžio 16 d., nepaisant vykstančių teisinių ginčų.

Naujasis politikų sambūris, save įvardijantis naujos kadencijos parlamentu, priėmė rezoliucijos projektą, kuriame pažymėta: gruodžio 14 d. renkamas naujas šalies prezidentas, o gruodžio 29-ąją vyks jo inauguracija.

G. Arjevanidze / AFP / Scanpix nuotr.

Naujas rinkimų modelis

Valdančioji partija inicijavo prezidento rinkimų procesą pagal 2017 m. priimtas naujas taisykles. Pirmą kartą šalies istorijoje prezidentą rinks ne tiesiogiai piliečiai, bet 300 rinkikų kolegija, sudaryta iš 150 parlamento narių ir vietos bei regioninės valdžios atstovų.

Pagal naująją sistemą kandidatus turi siūlyti ne mažiau kaip 30 rinkikų kolegijos narių.

Pergalei pirmame ture reikia dviejų trečdalių balsų, o jei tokia dauguma nesurenkama, tą pačią dieną vyksta antras turas, kuriame užtenka paprastos daugumos. Balsavimas bus atviras, be išankstinių debatų Parlamento rūmuose.

Pagal šias taisykles sunkiai įmanoma išrinkti prezidentą, kuris atstovautų kitai politinei stovyklai, nei dominuoja šalyje.

Prezidentas – marionetė

Valdančioji partija į prezidento postą pasiūlė netikėtą kandidatūrą – Michailą Kavelašvilį, 53 metų buvusį profesionalų futbolininką ir kraštutinių dešiniųjų politiką.

Pristatydamas potencialų šalies vadovą „Sakartvelo svajonės“ garbės pirmininkas – po rinkimų parlamentaru paskelbtas Bidzina Ivanišvilis – pareiškė: „Savo prigimtimi ir įpročiais jis yra tikro kartvelo įsikūnijimas.“ Pats M. Kavelašvilis pažadėjo daryti viską, kad suvienytų šalies visuomenę „aplink mūsų nacionalinius interesus, mūsų nacionalinę tapatybę, mūsų vertybes ir Sakartvelo nepriklausomybės idėją“.

Kad tokiu sudėtingu metu valdančiųjų pasiūlytas asmuo būtų pajėgus įtikinti opoziciją ir jos rėmėjus leistis į kompromisus, sunku patikėti. Iki šiol M. Kavelašvilis nedemonstravo išskirtinių diplomatinių gebėjimų. 1995–2006 m. jis žaidė tokiuose klubuose kaip „Manchester City“ ir Šveicarijos superlygos komandose „Grasshoppers“, „Zürich“, „Luzern“, „Sion“, „Aarau“, „Basel“.

Keturių vaikų tėvas 2016 m. atrado politiką, tapo parlamentaru partijos „Sakartvelo svajonė“ sąraše. 2022 m. jis paliko „Sakartvelo svajonę“ ir tapo vienu iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Liaudies galia“, visuotinai laikomos valdančiosios partijos satelite, įkūrėjų.

Tokia karjera – ryškus kontrastas S. Zurabišvili. Prancūzijoje gimusi kartvelė iki tapdama Sakartvelo prezidente padarė įspūdingą karjerą Prancūzijos diplomatijoje, į tėvų gimtinę grįžo turėdama įspūdingų ryšių Vakaruose. Iš pradžių sieta su B. Ivanišvili, vėliau ji demonstravo turinti savą Sakartvelo ateities viziją, nors iki pastarųjų metų vengė atviros konfrontacijos su Maskvos kryptimi žvelgiančiais valdančiaisiais.

Radikaliai skiriasi ne tik M. Kavelašvili pasiekimai ir politiniai gebėjimai, bet ir būsimos pareigos. Nors iki šiol Sakartvelo prezidentas atliko daugiausia ceremoninį vaidmenį, tačiau turėjo įtakos, ypač Gruzijos tarptautiniam įvaizdžiui. Būtent šias galimybes ir apkarpė konstitucinė reforma, paversdama prezidentą veikiau ritualams skirtu monarchu nei šiuolaikišku prezidentu.

Nors prezidentas išliks valstybės vadovu, vyriausiuoju kariuomenės vadu ir oficialiu šalies atstovu tarptautinėje arenoje, jis nebeturės teisės savarankiškai vesti derybų su užsienio valstybėmis ar skelbti karo padėties be ministro pirmininko pritarimo.

Sutrumpinta ir prezidento kadencija – ji truktų nebe šešerius, bet penkerius metus.

Premjeras ar apsišaukėlis?

Ketvirtadienį opozicijos boikotuojamas naujasis Sakartvelo parlamentas balsavo už tai, kad ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė liktų šiose pareigose.

Gruodžio 14 d. renkamas naujas šalies prezidentas, o gruodžio 29-ąją vyks jo inauguracija.

Pasak vieno iš Sakartvelo Konstitucijos autorių Vachtango Chmaladzės, teisiniu požiūriu neteisėto parlamento patvirtintas Vyriausybės vadovas yra toks pats neteisėtas. „Kadangi nebėra demokratinių valstybės institucijų, Sakartvelo valstybingumą ištiko egzistencinė krizė“, – pridūrė jis.

Kai „Sakartvelo svajonė“ dar vasarį į ministro pirmininko pareigas pasiūlė I. Kobachidzę, jis pareiškė, kad Europos šalys ir JAV mėgina įtraukti Sakartvelą į Rusijos ir Ukrainos karą, tuo sukeldamas nerimą Vakaruose.

Ketvirtadienį prieš balsavimą kreipdamasis į įstatymų leidėjus, I. Kobachidzė pristatė naują savo kabineto programą pavadinimu „Su taika, orumu, klestėjimu Europos Sąjungos link“. „Mūsų tikslas – iki 2030 m. pasiekti narystę ES“, – sakė jis ir pridūrė, kad „taip pat labai svarbu, kad ES gerbtų mūsų nacionalinius interesus ir tradicines vertybes“.

46 metų teisininkas ir universiteto profesorius I. Kobachidzė 2016–2019 m. ėjo parlamento pirmininko pareigas, 2020–2022 m. buvo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentas. Jis laikomas ištikimu B. Ivanišvilio sąjungininku.

Turtingiausias Sakartvelo žmogus B. Ivanišvilis neina jokių oficialių pareigų Vyriausybėje, tačiau plačiai manoma, kad jis tampo valdžios virvutes. B. Ivanišvilis savo turtus susikrovė Maskvoje ir pasisako už susitaikymą su Rusija ir bendradarbiavimą su Kinija.

Nauji kirčiai iš Europos

Įvertinęs svarbius pažeidimus, Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį atsisakė pripažinti rinkimų Sakartvele rezultatus ir paragino per ateinančius metus surengti naują balsavimą.

EP rezoliucijoje smerkiami spalį vykusių rinkimų pažeidimai: rinkėjų persekiojimas, manipuliavimas balsais ir elektronine balsavimo sistema, kišimasis į rinkimų stebėtojų ir žiniasklaidos darbą. Rezoliucijai pritarė 444 EP nariai, 72 balsavo „prieš“, o 82 susilaikė.

Europarlamentarai įsitikinę, kad šie rinkimai nebuvo laisvi ir teisingi.

EP ir tarptautinę bendruomenę paragino nepripažinti rinkimų, o ES – įvesti sankcijų Sakartvelo pareigūnams ir politikams, kurie yra atsakingi už demokratijos regresą, rinkimų įstatymo pažeidimus ir piktnaudžiavimą valstybės institucijomis.

Šios sankcijos turėtų būti taikomos premjerui I. Kobachidzei, Tbilisio merui ir „Sakartvelo svajonės“ generaliniam sekretoriui Kachai Kaladzei, parlamento pirmininkui Š. Papuašviliui ir B. Ivanišviliui. „Jie kartu ragina ES apriboti oficialius santykius su Sakartvelo Vyriausybe ir parlamentu, pažymi, kad šalyje priimti antidemokratiški įstatymai jau sustabdė šalies integraciją į ES“, – sakoma pranešime.

Europarlamentarai taip pat pasmerkė Rusijos mėginimus daryti įtaką Sakartvelo demokratiniams procesams ir griežtai įspėjo Sakartvelo valdžią, kad mėginimai uždrausti teisėtai šalyje veikiančias partijas dar labiau atitolins Sakartvelą nuo ES. „Sakartvelo svajonės“ vykdoma politika taip pat nesuderinama ir su šalies euroatlantine integracija, pridūrė jie.

Be to, EP paragino Europos Komisiją ir ES Tarybą peržiūrėti Gruzijos bevizio režimo statusą, numatant galimybę sustabdyti jo galiojimą, „jei bus manoma, kad nesilaikoma ES standartų demokratinio valdymo ir laisvių srityje“.

„Nereaguodama į tikrą visuomenės susirūpinimą ir vietos bei tarptautinių stebėtojų pranešimus, Gruzijos valdžia sąmoningai veda šalį prie vidaus politinės krizės slenksčio ir tarptautinės izoliacijos nuo Gruzijos demokratinių partnerių“, – teigė europarlamentarai.

Stabdo integraciją ES?

Praėjus kelioms valandoms po to, kai EP priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, I. Kobachidzė paskelbė, kad Sakartvelas iki 2028 m. pabaigos nesiderės dėl narystės ES ir nepriims iš ES biudžeto dotacijų.

Šie premjero žodžiai išprovokavo kartvelus naujiems protestams. Mojuodami ES ir Sakartvelo vėliavomis tūkstančiai žmonių susirinko prie parlamento ir blokavo eismą pagrindiniu sostinės keliu.

Į tai Sakartvelo riaušių policija reagavo ašarinių dujų ir vandens patrankų atakomis. Susirėmimai tęsėsi iki ankstyvo ryto, kaukėti policininkai šaudė guminėmis kulkomis ir žiauriai mušė protestuotojus bei žurnalistus.

„Palaikau Sakartvelo žiniasklaidą, kuri yra neproporcingai puolama, nors dirba savo darbą ir nuolat teikia informaciją“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė S. Zurabišvili.