Per latvių SS legiono karių atminimo renginius sulaikyti du žmonės

Eitynės nuo Šv. Jono bažnyčios iki Laisvės paminklo ryte prasidėjo ramiai. Pirmose gretose tarp pagyvenusių žmonių žengė politikai iš Nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ (VL) bei „Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (JLNN)".

Eitynių dalyviai nešė Latvijos ir kitų Baltijos šalių vėliavas, plakatus su užrašais „Ne nacizmui, ne komunizmui, ne okupacinei valdžiai, taip laisvai Latvijai!“.

Buvo daug žurnalistų, policininkų ir organizatorių pasamdytos apsaugos firmos darbuotojų.

Policijos duomenimis, eitynėse dalyvavo maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Prie Laisvės paminklo jų laukė nedidelė grupė, kuriai vadovavo Latvijos rusų sąjungos lyderė Tatjana Ždanoka.

T. Ždanoka nebuvo pateikusi prašymo dėl kokios nors akcijos kovo 16 dieną, tad jos grupė patraukė teisėsaugos institucijų dėmesį.

Kai kas šioje grupėje laikė plakatus su užrašais įvairiomis kalbomis „Jie kovojo Hitlerio pusėje“, šaukė lozungus ir susiginčijo su eitynių dalyviais. Vieną piketuotoją, kuris šūkavo angliškai ir laikė plakatą su nacių koncentracijos stovyklos atvaizdu, policija sulaikė.

Dar vienas asmuo buvo sulaikytas dėl to, kad viešoje vietoje pasirodė girtas.

Tuo metu Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ nurodė, kad buvo sulaikyti trys asmenys.

Maždaug 12 val. dauguma prie Laisvės paminklo buvusių žmonių išsivaikščiojo, liko tik keli pagyvenę žmonės, kurie toliau diskutavo apie sovietų okupacijos poveikį Latvijai ir latvių legionierių vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.

Prie Šv. Jono bažnyčios kažkoks vyras dalijo lapelius, kuriuose buvo reiškiama parama rusų mokykloms, ir ragino kovo 30 dieną ateiti į Latvijos rusų sąjungos organizuojamą protestą prieš rusų mokyklų reformas Katedros aikštėje.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Daugelis jų Vokietijos kariuomenę laikė mažesne iš dviejų blogybių. Nemažos dalies karių apsisprendimą stoti į šį dalinį lėmė brutali 1940–1941 metų sovietų okupacija, per kurią dešimtys tūkstančių latvių buvo nužudyti ar ištremti į Sibirą. Daugelis kareivių naiviai tikėjo, kad padėdami Vokietijai laimėti karą kaip atlygį jie gaut Latvijos nepriklausomybę ar autonomiją.

Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.