Rusijos anglimis užversta Latvija – tarsi įkaitė

Pablogėję Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai parodė, kokios ekonomiškai pažeidžiamos yra nuo Rusijos tranzito priklausančios Latvija ir Estija.

Gandais sukėlė paniką

Bet kokie gandai, kurie gali būti skleidžiami ir sąmoningai, varo į neviltį tūkstančius žmonių Rygos, Venstpilio ar Talino uostuose.

Šviežiausias pavyzdys – pasklidęs gandas, kad Rusija stabdys į Rygos uostą geležinkeliais gabenamų anglių, naftos produktų ir trąšų tranzitą, o į Ventspilį – anglis ir naftos produktus. Tuo pat metu pateikiamas Talino uosto pavyzdys, kurio naftos produktų rusiškas tranzitas smarkiai krito. Dėl to bendra Talino uosto krovos netektis šiemet siekia beveik 25 proc.

Pernai per 41 mln. tonų krovusiame Rygos uoste rusiškos anglys sudarė net 14,9 mln. tonų arba 36,4 proc. nuo bendros šio uosto krovos. Naftos produktų dalis nuo bendros krovos Rygos uoste pernai siekė 24,8 proc., trąšų 6,3 proc. Visi šie kroviniai yra tranzitiniai ir pagrinde iš Rusijos.

Kai Rusijos tranzitas Rygos uoste nuo bendros krovos siekia apie 60 proc. dėl bet kokių gandų apie šių krovinių netektis verta sunerimti. Pripažįstama, kad Rusijos naftos produktų ir anglių tranzitas pernai Latvijos uostuose siekė 46,33 mln. tonų. Iš jų geležinkeliais gabenta 32,56 mln. tonų. 

Pernelyg didelė priklausomybė

Latvijos transporto ministras Andris Matis paskelbė, kad kiekviena tona rusiškų anglių Latvijai duoda apie 10 eurų. Netekusi anglių, Latvija netektų ir apie 140 mln. eurų pajamų.

Vien Rygos uoste dirba apie 20 tūkst. žmonių. Dalį jų tektų atleisti. Latvijos geležinkeliuose dirba apie 8 tūkst. žmonių. Netekus Rusijos tranzito, dalies jų taip pat tektų atsisakyti.

Pateikiami ir tokie duomenys, kad tranzito įtaka ypač didelė pačios Latvijos ekonomikai. Krovinių tranzitas sukuria net iki 15 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto. Netekus rusiškų krovinių Latvijoje darbo netektų apie 50 tūkst. žmonių. Bendra Latvijos ekonomikos  metinė netektis siektų apie 1,6 mlrd. eurų.

Galima palyginti, kad naujausia studija parodė, jog su Klaipėdos uosto veikla susijusios įmonės sukuria 2,2 mlrd. eurų arba 6,24 proc. Lietuvos BVP. Tačiau tarp Lietuvos ir Latvijos jūrinio verslo esminis skirtumas yra tai, kad Lietuva nėra tiek smarkiai priklausoma nuo vienos valstybės tranzito kaip Latvija. Rusijos tranzitas per Klaipėdos uostą pastaraisiais metais sukosi apie 8 proc.

Lietuvai žymiai skausmingesnė būtų Baltarusijos tranzito netektis. Tačiau nėra jokių požymių, kad Baltarusija mažintų tranzitą per Klaipėdą -  pastaraisiais metais jis tik didėjo.

Stokojo informacijos

Gandai dėl Rusijos tranzito netekties Latvijoje uostuose kilo po to, kai Rusijos geležinkeliai atsiuntė pranešimą, kad Rusijoje pradedami į Latviją vedantys geležinkelių remonto darbai.

Dėl to nuogastavimus apie krovinių netektis geležinkeliuose iškėlė su Rusija dirbantys logistikos ir geležinkelių operatoriai.

Pagrindiniai geležinkeliais į Latviją keliaujančių rusiškų krovinių operatoriai yra Rusijos geležinkelių (RŽD) dukterinė bendrovė FGK („Federalnaja  gruzovaja kompanija“), trąšų gabentoja „Uralchimtrans“, Uralo vagonų gamyklos įmonė „UVZ-Logistik“, stambiausia Rusijos geležinkelių vežėja PGK („Pervaja gruzovaja kompanija“), „Novotrans“, „Balttransservis“, anglių gabentojai – „Mirtrade“, „Carbo One“, „Suek“ ir „Sibirskij Atracit“.

Tai yra Rusijos kompanijos, kurios susijusios ir su Rusijos uostais. Jos greičiausiai paklausytų Kremliaus nurodymų nutraukti tranzitą į Latviją, nes yra susietos su Rusijos valstybės institucijomis.

Baimintasi, kad Rusijos krovinių gabenimui geležinkeliais į Latviją įtakos galėtų turėti ir su gandais sutapęs Latvijos geležinkelių valdybos pirmininko Ugio Magonio areštas siejamas su korupcija. U.Magonis įvardinamas kaip žmogus turėjęs gerus ryšius Rusijos geležinkeliuose.

Neaišku ir tai, kaip tranzitui į Latviją atsilieps Rusijos geležinkelių bendrovės (RŽD) vadovo Vladimiro Jakunino pasitraukimas. Kokius nurodymus iš Rusijos prezidento gaus jo įpėdinis.

Bet kuriuo atveju nerimas dėl staigaus Rusijos geležinkelių remonto Latvijos kryptimi Latvijoje išlieka. Latvijos transporto ministras A.Matis netgi norėjo vykti į Maskvą susitikti su Rusijos transporto ministrui Maksimu Sokolovu, bet šis atostogavo. Latvijos valdžia neturėjo jokių tikrų duomenų dėl Rusijos geležinkelių remonto ir tranzito ateities.