Europos Sąjunga (ES) įšaldė dešimtis milijardų eurų Rusijos lėšų, kai Kremlius beveik prieš ketverius metus pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą. Tai – dalis griežtų sankcijų, skirtų sutrukdyti Maskvos karo mašinai.
Penktadienį vykusiame preliminariame bylos posėdyje teisėja Ana Petruchina nusprendė, kad procesas vyks už uždarų durų banko prašymu, siekiant „apsaugoti banko paslaptį“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Maskvos arbitražo teismo.
Kitas posėdis numatytas kovo 4 dieną, valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė šaltinis, artimas šiai bylai.
Ieškinys buvo pateiktas gruodį, kai ES svarstė galimybę panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas finansinei pagalbai Ukrainai suteikti. Tačiau blokui nepavyko patvirtinti šios schemos, galiausiai pasirinkus paskolą, užtikrintą bendru biudžetu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad ES plano konfiskuoti Maskvos turtą siekiant padėti Ukrainai įgyvendinimas būtų buvęs „apiplėšimas“, ir perspėjo, kad „pasekmės plėšikams gali būti sunkios“.
Pateikdamas ieškinį, centrinis bankas teigė, kad „Euroclear“ veikė neteisėtai įšaldydama turtą.
Jis siekia apie 232 mlrd. dolerių – sumos, kuri, jo teigimu, padengia turtą ir kompensaciją už prarastą grąžą.
Neaišku, kokios bus Rusijoje pateikto ieškinio pasekmės.
„Euroclear“ atstovaujantys teisininkai dalyvavo teisme, tačiau komentuoti bylą atsisakė, pranešė AFP korespondentas.
Grupės atstovas gruodį pažymėjo, kad „Euroclear“ Rusijoje „kovoja su daugiau nei 100 teisinių ieškinių“.
Rusijos privatūs investuotojai, kurie taip pat nukentėjo nuo užsienio vertybinių popierių įšaldymo, tikėjosi prisijungti prie centrinio banko bylos prieš „Euroclear“.
Vienas iš jų, Aleksandras Poliakovas, teismo posėdyje teigė praradęs beveik 130 tūkst. eurų – „pakankamai, kad būtų galima pastatyti namą Maskvos srityje. Tam aš ir investavau“, sakė jis AFP.
(be temos)