Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad ginklus Kyjivui gaminančios ginklų gamyklos neturėtų manyti, kad yra saugios vien dėl to, kad yra už Ukrainos ribų.
Šis įspėjimas sulaukė griežtos už gynybą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus reakcijos. Jis pareiškė, kad Rusijos smūgis tokiems objektams NATO teritorijoje galėtų aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, t. y. Aljanso kolektyvinės gynybos nuostatos taikymą.
„Jei Rusija smogtų mūsų gamykloms Europos teritorijoje, tai būtų 5-asis straipsnis“, – pareiškė A. Kubilius Lenkijos televizijai Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto posėdžio paraštėse.
Europoje vis labiau didėja susirūpinimas dėl Rusijos hibridinių operacijų, o retorika tarp Maskvos ir NATO tampa vis labiau konfrontacinė.
Atmetė paliaubas
Maskvai intensyvinant savo oro smūgių kampaniją prieš Kyjivą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė tolimojo nuotolio smūgių paliaubų su Ukraina galimybę.
Rusija suintensyvino tokius smūgius, o Ukraina kaltina Maskvą, kad ši sąmoningai atakuoja civilinius taikinius, dėl to Kyjivas, ruošdamasis dar vienai sunkiai žiemai, beveik nuolat gyvena oro pavojaus padėtyje.
Ukraina į šią Kremliaus smūgių kampaniją atsako atakomis, nukreiptomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftos ir degalų saugyklas bei eksporto infrastruktūrą, siekdama kuo labiau sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.
„Mums sakoma: „Tegul jie nustoja smogti jūsų naftos perdirbimo gamykloms, o jūs nebesmogsite jų laivams“. Tai tiesiog juokinga“, – pareiškė V. Putinas Valdajaus politiniame forume.
Paklaustas apie Rusijos atsakymą į šią idėją, jis atsakė: „Ne“.
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių šią vasarą visoje šalyje buvo jaučiamas degalų stygius, „prarado maždaug vieną procentą savo BVP“.
Tuo metu Rusijos smūgiai nukreipiami į Ukrainos plieno įmones, taip pat į tiekimo grandines – ypač geležinkelių sektoriuje – bei į didelius sandėlius.
Šie smūgiai taip pat smarkiai apriboja grūdų eksportą Juodosios jūros regione – svarbų Kyjivo pajamų šaltinį.
Grasinimai branduoliniu ginklu
Rusija svarstytų visų rūšių ginklų panaudojimo galimybę, jei būtų užpultas jos Kaliningrado eksklavas, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jis taip pat tvirtino, kad Maskva „neturi jokių ketinimų ką nors pulti“.
Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai didėja įtampa dėl Kaliningrado – smarkiai militarizuotos Rusijos teritorijos, besiribojančios su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra.
„Jei kalbama apie tiesioginį puolimą prieš Rusijos Federaciją (...), tuomet, žinoma, Rusijos Federacijos visų rūšių ginklų, kuriais mūsų šalis disponuoja, panaudojimo klausimas neišvengiamai ir nedelsiant bus įtrauktas į darbotvarkę. Tai neišvengiama“, – pareiškė V. Putinas metiniame Valdajaus forume.
NATO šalys pastaraisiais mėnesiais surengė kelerias karines pratybas prie Kaliningrado srities sienų. Tai paskatino Maskvą paskelbti pareiškimą, kuriame ji pasmerkė „Šiaurės Atlanto aljanso vadovybės ir NATO valstybių narių provokuojančius pareiškimus ir veiksmus“.
NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „grasinimą panaudoti jėgą, įskaitant bet kokią neatsakingą branduolinę retoriką“.
Ketvirtadienį V. Putinas dar kartą pasmerkė „Baltijos jūroje vis rengiamas karines pratybas“ ir „bandymus perimti“ Rusijos laivus.
„Visa tai reiškia eskalaciją“, – sakė jis.
„Neturime jokių ketinimų ką nors pulti – nei 2029 metais, nei 2030, nei 2050-aisiais“, – tvirtino V. Putinas.
„Tačiau jei susidursime su agresija, būsime priversti atsakyti. Europos šalių piliečiai turi aiškiai tai suprasti“, – pridūrė jis.
Konfiskuotas turtas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos konfiskuotas Vakarų įmonių turtas Rusijoje yra įšaldytas ir galbūt galėtų būti grąžintas.
Praėjusį mėnesį V. Putinas įsakė konfiskuoti Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“, Prancūzijos mažmenininkės „Auchan“, buvusio statybinių medžiagų ir namų apyvokos prekių tinklo „Leroy Merlin“, taip pat Vokietijos didmenininkės ir maisto mažmenininkės „Metro“ įmones ir turtą Rusijoje.
Paklaustas, ar pagal „palankųjį scenarijų“ konfiskuotas turtas būtų grąžintas, V. Putinas kasmetiniame Valdajaus forume atsakė: „Taip, būtų.“
Rusija „nieko iš nieko nepaima, nevagia ir nenacionalizuoja“, pridūrė jis.
„Mes iš tiesų perduodame tam tikras įmones išorės valdymui. Tačiau kai kuriose Europos šalyse (...), grubiai pažeidžiant visas įmanomas taisykles, jie tiesiog konfiskavo iš mūsų milžiniškas įmones“, – sakė V. Putinas.
Jis paminėjo Rusijos energetikos milžinų „Gazprom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“ turto konfiskavimą.
Kremliui 2022 metų vasarį nusiuntus savo karines pajėgas į Ukrainą, dauguma Vakarų bendrovių greitai pardavė savo veiklą ir turtą Rusijoje arba bent jau juos izoliavo, nes sankcijos apsunkino prekybą dauguma prekių.
Kitos įmonės liko, teigdamos, kad tokį sprendimą priėmė rūpindamosi savo darbuotojais ar piliečių gerove, tačiau dažnai smarkiai sumažindamos savo veiklos apimtis.
Tuo metu Rusija nuo tada apsunkino įmonėms galimybę pasitraukti iš šalies, reikalaudama prezidento leidimo sandoriams arba tiesiog konfiskuodama turtą.
