„Jis norėjo pamatyti mečetę, pajusti mečetės atmosferą ir buvo labai sujaudintas“, – reporteriams sakė muedzinas Askinas Tunca, kviečiantis tikinčiuosius į maldą.

Tai buvo pirmas kartas, kai naujasis Katalikų bažnyčios vadovas po savo išrinkimo gegužę apsilankė musulmonų maldos namuose. Kaip ir visi lankytojai, Leonas XIV įžengęs į mečetę nusiavė batus ir baltomis kojinėmis ėjo oranžinės spalvos kilimu.

Mėlynoji mečetė su savo šešiais minaretais, kupolais ir mėlynai baltomis plytelėmis yra viena žinomiausių Stambulo lankytinų vietų.

Šiuo labai simboliniu apsilankymu Leonas XIV tęsia abiejų savo pirmtakų tradiciją: popiežius Benediktas XVI Mėlynojoje mečetėje lankėsi 2006 m., o popiežius Pranciškus – 2014-aisiais. Tačiau priešingai nei pirmtakai, jis nepabuvojo netoliese esančiame Sofijos sobore.

Sofijos soboras VI amžiuje pradžioje buvo pastatytas kaip bazilika ir šimtus metų buvo pagrindinė Bizantijos imperijos bažnyčia bei viena iš svarbiausių krikščionybės bažnyčių.  1453 m. Osmanams užkariavus Konstantinopolį, bažnyčia buvo paversta mečete. Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalo Atatiurko nurodymu, 1934 m. šis didingas  pastatas tapo muziejumi. Tačiau prezidento Recepo Tayyipo Erdogano iniciatyva šis pasaulio kultūros paveldo objektas 2020 m. vėl buvo paverstas mečete, o tai sulaukė plačios tarptautinės kritikos.

Popiežius XIV šeštadienį priešpiet, be to, susitiko su vietos bažnyčios atstovais. Vėliau jis ketino dalyvauti maldoje Georgijaus katedroje, ekumeninio patriarchato būstinėje. Po to jį savo rūmuose turėtų priimti Konstantinopolio stačiatikių patriarchas Bartolomėjus I. Čia abu jie ketina pasirašyti bendrą pareiškimą, kurio turinys dar neskelbiamas.

15.00 val. Vidurio Europos laiku popiežius aukos mišias Stambulo „Volkswagen“ arenoje,  į kurias laukiama atvykstant apie 4 tūkst. tikinčiųjų.

Sekmadienį pontifikas vyks toliau į Libaną.