Pažadėtoji žemė, kur sudūžta svajonės

Siaura Barselonos senamiesčio gatvele prabėga kelios dešimtys maišais nešinų afrikiečių.  Užsienio turistų nuostabą išduoda sumišę žvilgsniai, o vietos gyventojai net nepakelia akių, tik pasitraukia į šalį ir toliau žingsniuoja neatsigręždami.

Policijos nuolat gainiojami nelegalūs prekiautojai smulkiais niekučiais – čia įprastas vaizdas, o žmonių užuojautą keičia abejingumas. Po keliolikos minučių šie Afrikos sūnūs vėl sugrįš į judrias Barselonos gatves ir skverus. Ant grindinio pasitiesę paklodes vėl išsidėlios piratinius DVD, saulės akinius ir iki pasirodant kitam policijos automobiliui bandys uždirbti keletą varganų eurų.

"Vėmiau, verkiau ir meldžiausi"

"Svajojau pabėgti. Mano šalyje per daug sunku gyventi, nėra darbo, nėra pastogės, nėra perspektyvų", – dienraščiui pasakoja 29-erių senegalietis Maisinko. Vaikino tėvas mirė prieš septynerius metus, nuo tada jo gyvenimas virto nepakeliama našta.

Senegale iš lūpų į lūpas keliaujančios emigrantų sėkmės istorijos paskatino Maisinko apsispręsti vykti į Ispaniją. "Taupiau dvejus metus, o dalį pinigų, skirtų nelegaliai kirsti sieną, pasiskolinau", – prisiminė jis.

Nors bilietas iš Maroko šiaurėje esančio Tandžero į artimiausią Ispanijos kurortą Tarifą kainuoja maždaug šimtą litų, o kelionė moderniu keltu trunka vos pusvalandį, vaikinas pasirinko kitą kelią – jam gauti Šengeno vizą nebuvo jokių vilčių. Sumokėjęs daugiau nei 3 tūkst. litų nelegaliu žmonių gabenimu besiverčiantiems nusikaltėliams, Maisinko su keletu dešimčių panašaus likimo žmonių leidosi į pavojingą kelionę jūra.

Apie savo odisėją iki Ispanijai priklausančių Kanarų salų vaikinas pasakoja nenoriai. Prisiminimai pernelyg skaudūs... Tik prasitarė, kad kelias dienas sukiužusiame žvejų laivelyje balansavo ties gyvybės ir mirties riba: "Daug vėmiau, verkiau ir meldžiausi."

Melas – gyvenimo kasdienybė

Įveikęs jūrą ir keletą mėnesių praleidęs pabėgėlių stovykloje Maisinko galiausiai įgijo teisę pradėti naują gyvenimą Ispanijoje. Deja, realybė pasirodė kur kas žiauresnė, nei tikėjosi.

"Kai ilgai vargęs atvykau į Barseloną, buvau sukrėstas. Mano tautiečiai gyvena siaubingomis sąlygomis, neturi jokio pastovaus darbo, o viską, ką uždirba pardavinėdami įvairius mažmožius, siunčia namo. Jie dažnai net neturi už ką pavalgyti", – kalbėjo vaikinas.

Visos tos Ispanijoje jau gyvenančių tautiečių pasakotos istorijos, pagyros apie pelningus darbus ir įsigytus automobilius, pasirodo, tėra pramanai. Atrodo, kad meluoti imigrantams – norma.

Maisinko prisipažįsta taip pat meluojantis. Juk didelė gėda prisipažinti artimiesiems, kad tau nepasisekė, kad tu viso labo pardavinėji žiebtuvėlius kavinių lankytojams. Jau praėjo dveji metai, kai vaikinas atvyko, tačiau jis neturi didelių planų ir gyvena tik šia diena.

Apie savo likimą jis liūdnai juokauja: pasiekus svajonę gyvenimas baigėsi, prasidėjo išgyvenimas.

Pavojai neatbaido

Nors Ispaniją kamuoja ekonominės krizės, didėja nedarbas, į pažadėtąją žemę ir toliau plūsta minios tokių kaip Maisinko. Jų neatbaido, kad dauguma pasiekusiųjų Ispaniją bus deportuoti atgal.

Šiemet nelegaliai jūra atvykstančių imigrantų skaičius jau perkopė 7 tūkst. Dauguma jų plaukia į Kanarų salas, nes Ispanijos vyriausybei daug investavus į modernias technologijas ir sustiprinus sienų apsaugą jau neįmanoma nepastebėtam patekti į žemyninę šalies dalį.

Dažniausiai kelionė prasideda Mauritanijos pakrantėje. Ši nestabili Vakarų Afrikos valstybė, rugpjūtį išgyvenusi karinį perversmą, nepajėgi kontroliuoti ilgos savo pakrantės. Norintys patekti į Europą pirmiausia turi pasiekti šią šalį.

Vienos vietos valtyje kaina – apie 3–5 tūkst. litų, nelygu žmonių skaičius ir nusikaltėlių teikiama logistinė pagalba. Kai viskas paruošta, mažomis žvejų valtelėmis migrantai nuplukdomi į vos už kelių kilometrų nuo kranto laukiantį didesnį laivelį. Tada prasideda pavojų kupina didžioji kelionė, trunkanti nuo kelių dienų iki savaitės. Daugeliui ji būna paskutinė...

Naujas Ispanijos rekordas

Valtys kasmet vis didesnės ir didesnės. Prieš keletą metų buvo įprastos keliolikos žmonių įgulos, o šiandien susigrūdusios laiveliuose, turėdamos minimalias maisto ir vandens atsargas atvyksta iki šimto afrikiečių grupės.

Atrodo, kad mafijos godumui nėra ribų. Praėjusią savaitę prie Gran Kanarijos buvo sulaikyta iki šiol didžiausia Ispanijos istorijoje nelegalių migrantų grupė. Iš Mauritanijos išplaukusioje milžiniškoje valtyje lyg silkės statinėje keliavo 229 žmonės, iš jų 25 nepilnamečiai.

"Mes ne paskutiniai – mes pirmi iš tūkstančių", – Raudonojo Kryžiaus darbuotojams prasitarė vienas ištroškusių ir išalkusių keleivių. Tai dar kartą patvirtino Ispanijos užsienio reikalų ministerijos duomenis, kad Mauritanijoje susitelkė daugiau nei 10 tūkst. afrikiečių, laukiančių, kada galės išvykti į savo pažadėtąją žemę.