Izraelis nepaiso Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos raginimų sustabdyti sienos Vakarų Krante statybą  

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį didele balsų persvara patvirtino rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Izraelis sustabdytų sienos, nueinančios toli į palestiniečių teritorijas Vakarų Krante, statybą.

Už rezoliuciją balsavo 144 narės, o prieš ją - tradicinės žydų valstybės rėmėjos: Jungtinės Valstijos, Izraelis, Maršalo Salos ir Mikronezija. Tačiau Izraelio valdžia ir toliau neketina paisyti pasaulio visuomenės nuomonės.  

Siena prieštarauja tarptautinei teisei  

Net šešias valandas truko Europos Sąjungos ir arabų šalių ginčai dėl rezoliucijos teksto. Po ilgų diskusijų galiausiai visos 15 ES narių sutiko paremti kompromisinį variantą, kuriame nedviprasmiškai pareikšta, jog siena “prieštarauja tarptautinei teisei” ir reikalaujama, kad Izraelis “sustabdytų ir atšauktų” jos statybą palestiniečių žemėse. Dokumente kritikuojamos Izraelio statybos palestiniečių teritorijose bei bet kokia “veikla, susijusi su žemės konfiskavimu, ginamų asmenų gyvenimo trikdymu bei žemės aneksavimu de facto”. Praėjusią savaitę panašią rezoliuciją 15 narių turinčioje Saugumo Taryboje vetavo tradicinės Izraelio šalininkės Jungtinės Amerikos Valstijos. Tuomet arabų šalims nieko kito neliko kaip šį klausimą iškelti 191 narį turinčios Generalinės Asamblėjos neeilinėje. Sesijoje. Tai padaryta neatsitiktinai - palestiniečiai Asamblėjoje tvirtai remiami, o Jungtinės Valstijos - artimiausias Izraelio sąjungininkas - čia neturi veto teisės.  

JAV tebenuolaidžiauja  

Tačiau labai džiaugtis šiuo dokumentu palestiniečiams nėra pagrindo. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos iš esmės tik deklaruoja tarptautinės bendrijos valią, o Saugumo Tarybos rezoliucijos pagal tarptautinę teisę gali būti ir įpareigojančios. JAV ambasadorius Džonas Negropontas praėjusią savaitę Saugumo Taryboje vetavęs pateiktą rezoliuciją, teisinosi, jog taip pasielgęs todėl, kad ji buvo šališka ir nukreipta prieš Izraelį. Amerikiečių diplomato manymu, kad šis dokumentas nebūtų vetuotas, reikėjo, jog joje būtų pasmerkti kovotojų mirtininkų išpuoliai ir tos grupuotės, kurios yra prisiėmusios atsakomybę už savižudžių išpuolius Izraelyje. Tačiau, tarptautinių stebėtojų teigimu, tai tik pretekstas toliau nuolaidžiauti Izraelio valdžiai. Kad Amerikos valdžia Saugumo Taryboje pasmerktų drastiškus, tarptautinei teisei aiškiai prieštaraujančius Izraelio veiksmus, šansų beveik nėra.  

Statybų nutraukti nežada  

Nėra ko stebėtis, jog Izraelis net į vienos autoritetingiausių pasaulio organizacijų - Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos išreikštą valią paprasčiausiai numoja ranka ir visai neketina atsisakyti savo užmojų. Vakar žydų valstybės premjero pavaduotojas Ehudas Olmertas be jokių užuolankų žiniasklaidai pareiškė, kad siena, nepaisant priimtos rezoliucijos, Vakarų Krante bus renčiama toliau. Šis žingsnis motyvuojamas rūpinimusi Izraelio piliečių saugumu. Valdžios tikinimu, tveriama siena neleis palestiniečių kovotojams mirtininkams patekti į Izraelio teritoriją. Tuo tarpu palestiniečiai tai vadina žemių grobimu. Mūrydamas sieną Izraelis jau apsitvėrė nemažai okupuotų žemių. Siena, kurią Izraelis vadina “saugumo siena”, jau driekiasi 145 kilometrus. Palestiniečiai tvirtina, kad tiesiant ją toli į Vakarų Kranto teritoriją, žemė paprasčiausiai užgrobiama, norint sutrukdyti ateityje įkurti Palestinos valstybę.