Paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai

„Šių metų laureatai atvėrė duris į nežinomą pasaulį, kur medžiaga gali įgyti keistas būsenas. Jie panaudojo pažangius matematiniu metodus tyrinėti medžiagos, tokios kaip puslaidininkiai, superskysčiai arba plonos magnetinės plėvelės, neįprastoms fazėms arba būsenoms. Dėl jų novatoriškų darbų dabar vyksta naujų ir egzotiškų medžiagos fazių medžioklė“, – sakoma komiteto pranešime.

Žiuri nurodė, kad laureatų darbai „suteikė postūmį kondensuotų medžiagų fizikos priešakiniams tyrimams – be kita ko, dėl vilties, kad topologinės medžiagos gali būti panaudotos naujos kartos elektronikai ir superlaidininkams arba ateities kvantiniams kompiuteriams kurti.“

Topologija, kurioje specializuojasi šių metų laureatai, yra matematikos sritis, nagrinėjanti medžiagos ir erdvės savybes, išliekančias nepakitusias veikiant deformuojančioms jėgoms, įskaitant tempimą.

Šie tyrimai teikia ypač didelių vilčių sukurti kvantinius kompiuterius ir mažyčius kvantinius prietaisus, nes topologinės būsenos gali būti panaudotos energijai bei informacijai perduoti, apeinant perkaitimo problemą – tradicinių kvantinės mechanikos technologijų rykštę.

„Jie pademonstravo, kad superlaidumas gali pasireikšti esant žemai temperatūrai, taip pat paaiškino fazių virsmo mechanizmą, dėl kurio superlaidumas išnyksta esant aukštesnei temperatūrai“, – pabrėžė žiuri.

9-ame dešimtmetyje D.Thoulessas sugebėjo paaiškinti anksčiau su labai plonais elektrai laidžių medžiagų sluoksniais atliktą eksperimentą. Mokslininkus glumino faktas, kad tiksliai matuojant šių sluoksnių elektrinį laidumą, visuomet būdavo gaunami sveikieji skaičiai.

„Jis pademonstravo, kad šių sveikųjų skaičių prigimtis yra topologinė. Maždaug tuo pačiu metu Duncanas Haldane'as atrado, kaip topologinės koncepcijos gali būti panaudotos mažyčių magnetų virtinių, aptinkamų kai kuriose medžiagose, savybėms paaiškinti“, – sakoma Karališkosios mokslų akademijos pranešime.

Visi trys šių metų laureatai yra gimę Didžiojoje Britanijoje, bet šiuo metu dirba JAV.

82 metų D.Thoulessas yra Vašingtono universiteto profesorius emeritas; 65 metų D.Haldane'as – fizikos profesorius Naujajame Džersyje įsikūrusiame Prinstono universitete, o 73 metų M.Kosterlitzas dirba fizikos profesoriumi Browno (Brauno) universitete Providenso mieste Rod Ailando valstijoje.

Mokslininkai buvo pagerbti už 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais atliktus tyrimus. Nobelio premijas teikiančios žiuri dažnai skiria šiuos apdovanojimus už atradimus, padarytus prieš dešimtis metų, kad užsitikrintų, jog jie įveiks laiko išbandymą.

Kalbėdamas telefonu per spaudos konferenciją Stokholme D.Haldane'as sakė esąs „labai nustebintas ir labai pamalonintas“ šio apdovanojimo.

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (834 tūkst. eurų): D.Thoulessui atiteks pusė, o D.Haldane'ui ir M.Kosterlitzui – po ketvirtadalį šios sumos.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri Stokholme vyks gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Praėjusiais metais Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta japonui Takaaki Kajitai (Takaakiui Kadžitai) ir kanadiečiui Arthurui B.McDonaldui (Arturui B.Makdonaldui), išaiškinusiems kai kurias Visatos paslaptis, susijusias su neutrinais – labai paplitusiomis, bet itin sunkiai užfiksuojamomis elementariosiomis dalelėmis.

Šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, kad apdovanojimo už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje atiteks japonų biologui Yoshinori Ohsumi (Jošinoriui Osumiui), tyrusiam ląstelių autofagijos mechanizmus. Šis procesas lemia ląstelės sudedamųjų dalių – organelių – tvarkingą suardymą ir perdirbimą.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas arba laureatai, o penktadienį paaiškės, kam atitek prestižinė taikos premija. Vadinamojo Nobelio apdovanojimo ekonomikos srityje ir Nobelio literatūros premijos laureatų vardai bus paskelbti ateinančią savaitę.