Maždaug 40 tūkstančiai žmonių ketvirtadienį susirinko vienoje Oslo aikščių protestuoti prieš 77 žmones nužudžiusį ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistą Andersą Behringą Breiviką, dainuodami folkmuzikos dainą, kurios jis nekenčia ir laiko marksistinės indokrinacijos priemone, pranešė policija.

Lietingą dieną skėčiais ir rožėmis nešini žmonės susispietė prie Oslo teismo rūmų, kur šiuo metu nagrinėjama byla dėl A.B.Breiviko pernai liepos 22 dieną įvykdytų išpuolių, sudainuoti dainą „Children of the Rainbow“, sukurtą Norvegijos folkmuzikos atlikėjo Lillebjoerno Nilseno.

Atsiliepdami į internetu organizuotą kampaniją, daugiau nei 5 000 žmonių nurodė planuojantys dalyvauti šiame neįprastame proteste, tarp jų L.Nilsenas ir visų penkių Šiaurės šalių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos) kultūros ministrai.

33 metų A.B.Breivikas praėjusį penktadienį sakė teismui, kad L.Nilsenas yra „labai geras pavyzdys marksisto“, kuris palaipsniui įsitvirtino kultūros erdvėje ir kurio daina yra būdingas „Norvegijos moksleivių smegenų plovimo“ atvejis.

Reaguodami į jo komentarus, du norvegai socialiniame tinkle „Facebook“ inicijavo kampaniją, ragindami visuomenę „atsiimti šią dainą“ ir sudainuoti ją visiems kartu prie teismo rūmų.

„Man atrodė, kad trypia dainą, su kuria užaugau ir kurią dainuodavau vaikystėje“, - viena iš šio protesto iniciatorių Lill Hjoennevaag sakė visuomeninei televizijai NRK.

Ši daina yra JAV folkmuzikos atlikėjo Pete'o Seegerio dainos „My Rainbow Race“ adaptacija, labai populiari Norvegijoje.

Jos priedainyje dainuojama: „Mes gyvensime kartu, kiekviena sesutė ir kiekvienas broliukas, maži vaivorykštės ir žalios žemės vaikai.“

Pernai liepos 22 dieną A.B.Breivikas susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį netoli vyriausybės būstinės Osle, užmušdamas aštuonis žmones. Vėliau jis nuvyko į netoli sostinės esančią Utiojos salą, kur nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, susirinkusius į valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovyklą.

Ekstremistas prisipažino įvykdęs abu išpuolius, tačiau nepripažįsta savo teisinės atsakomybės, sakydamas, kad šios atakos buvo „žiaurios, bet būtinos“, siekiant sustabdyti Darbo partijos „multikultūrinį eksperimentą“ ir musulmonų invaziją į Norvegiją bei Europą.