Įtampa tarp derybų šalių padidėjo, kai graikiškojo Kipro parlamentas patvirtino planą paminėti mokyklose referendumą, per kurį buvo siūloma pritarti salos suvienijimui su Graikija.

Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci (Mustafa Akindžis) sakė, kad pareikalavus atšaukti sprendimą dėl referendumo minėjimo graikiškose mokyklose Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) pareiškė, „kad daugiau nėra apie ką kalbėtis ir išėjo, trenkęs durimis“.

„Tuo metu nebebuvo ką daryti, nes šis susitikimas turi vykti pagarbos atmosferoje – taigi, mes irgi palikome susitikimą“, – pridūrė M.Akinci.

Per 1950 metų referendumą, surengtą dar prieš Kiprui užsitikrinant nepriklausomybę nuo buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, buvo triuškinamai pritarta sąjungai ( enosis) su Graikija, bet šis plebiscitas nebuvo teisiškai įpareigojantis.

Teisės akte dėl šio įvykio paminėjimo, pasiūlytame kraštutinės dešiniosios partijos ELAM, vidurinės mokyklos faktiškai raginamos paminėti referendumą, organizuojant moksleiviams paskaitas apie tą istorinį plebiscitą ir dalyti vaikams skrajutes, kuriose aiškinami enosis judėjimo tikslai.

Trečiadienį JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) išsiųstame laiške M.Akinci perspėjo, kad šis žingsnis padarys „didelę žalą“ taikos procesui.

Kipro graikai ir turkai pastarosiomis savaitėmis vedė trapias taiko derybas, o apžvalgininkai jas vadina geriausia galimybe per daugelį metų suvienyti salą.

Sausį per JT organizuotas derybas Ženevoje abi šalys pirmąkart sėdo prie derybų stalo kartu su valstybėmis garantėmis – Britanija, Graikija ir Turkija.

Iki šiol pasiektą pažangą labai lėmė draugiški asmeniniai santykiai tarp N.Anastasiadžio ir M.Akinci, gimusio Limasolio mieste, esančiame graikiškojoje pietinėje Kipro dalyje.

Kipro „graikų lyderis kartas nuo karto pasielgdavo karštakošiškai“, sakė M.Akinci.

„Anksčiau tai toleruodavome, bet kantrybės taurė buvo perpildyta. Dabar šito nebeįmanoma toleruoti, – pridūrė jis. – Yra tam tikros taisyklės, kaip elgiamasi per susitikimą.“

JT pasiuntinys Kiprui Espenas Barth Eide (Espenas Bartas Eidė) vėliau ketvirtadienį turėtų paskelbti pareiškimą.

Ši Viduržemio jūros rytinė sala tebėra padalyta nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos įsiveržė į Kiprą, reaguodamos į Atėnų įkvėptą sąmokslą, kurio organizatoriai siekė sąjungos su Graikija.