Norvegijos teisme baigėsi pirmoji ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto Anderso Behringo Breiviko, nužudžiusio 77 žmones per du išpuolius pernai liepą, bylos nagrinėjimo diena.
Teismo pirmininkė Wenche Elizabeth Arntzen paskelbė baigianti pirmąją teismo dieną, per kurią A.B.Breivikas padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą, teismas išklausė kaltintojų, gynėjų ir aukų advokatų pasisakymus.
Kitas teismo posėdis numatytas antradienį, kai parodymus duos pats A.B.Breivikas.
A.B.Breivikas nužudė 8 žmones liepos 22 dieną, susprogdinęs furgoną Osle prie vyriausybės pastato; jame yra Darbo partijos premjero Jenso Stoltenbergo biuras, kuriame pastarojo tuo metu nebuvo.
Tada A.B.Breivikas nuvyko į netoli sostinės esančią Utiojos salą, kurioje, vilkėdamas policininko uniforma, jis ilgiau kaip valandą šaudė į žmones, kurių keli šimtai tuo metu stovyklavo Darbo partijos jaunimo renginyje. Nuo A.B.Breiviko šūvių saloje negyvi krito 69 žmonės.
A.B.Breivikas anksčiau yra sakęs, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs bet būtini“, jog tai buvusi „teisėta savigyna“ nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą.
Teisme A.B.Breivikas abejingai klausėsi išsamaus prokurorų pasakojimo apie savo aukas ir tikslias jų mirties priežastis.
Kaltintojams prisiminus kai kuriuos jo praeities faktus, kaltinamasis beveik šypsojosi.
Tačiau advokatams parodžius filmuką, kurį kaltinamasis demonstravo išpuolių dieną, jo akyse susikaupė ašaros.
Ar tai buvo sąžinės graužatis, ar jaudulys, ar kančia, klausė savęs susirinkusieji teismo salėje.
Po tokio teatrališko kaltinamojo pasirodymo teisme, kai trumpai apsikirpęs šviesiaplaukis A.B.Breivikas su susirinkusiais pasisveikino ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimo ženklu, atrodė, kad jis yra nesugraudinamas.
Akmeninį veidą jis išlaikė ir tuomet, kai prokurorė Inga Bejer Engh ilgiau nei valandą skaitė kaltinimus, taip pat išvardijo kiekvieną iš 77 aukų, daugiausia paauglių, nurodydama jų mirties priežastis.
„Po kairiąja akimi ir per kairįjį smilkinį įėjusios kulkos sužalojo galvą ir smegenis“, - sakė ji skaitydama vieną medikų išvadų.
Kita auka buvo nušauta „dviem kulkom į nugarą“, o dar kita - „viena kulka į gerklę“.
Kelių žuvusiųjų artimieji tvardė dejones ir tyliai linguodami galvomis negalėjo suprasti, kas galėjo pastūmėti A.B.Breiviką į tokį žiaurų nusikaltimą.
Vėliau žodį perėmė kitas bylos prokuroras Sveinas Holdenas, kuris parodė 12 minučių trukmės filmą, kurį kaltinamasis parodė išpuolių dieną.
Ant ekrano, grojant švelniai muzikai, buvo rodomos nuotraukos, islamistų piešiniai.
Tada jo akys sudrėko, o veidas paraudo iš jaudulio, lūpos pradėjo drebėti. A.B.Breivikas kelis kartus šluostėsi ašaras.
Kas galėjo sukelti tokią reakciją?
Anksčiau kaltinamojo pasitikėjimą įgijusi advokatė Vibeke Hein Baera sakė neturinti atsakymo į šį kausimą.
Tačiau kiti teismo posėdžio stebėtojai žinojo, kad tai tikrai nebuvo gailestis.
„Aš asmeniškai jaučiu, kad jo ašaras iššaukė iš esmės tai, ką jis padarė“, - sakė vienas šio išpuolio aukų rėmimo grupės narys.
„Nebuvo visiškai jokio gailesčio ženklo. Žmogus, kuris padarė tai, ką padarė, iš manęs nesitikės jokios užuojautos“, - pridūrė jis.
Naujausi komentarai