Norvegija gali tapti „Greenpeace“ taikiniu

Nenori palikti rinkos

Kai daugelis Europos valstybių suka į brangias technologijas, viena turtingiausių žemyno šalių nežada pasiduoti bendrai tendencijai.

Prieš keletą dienų Norvegija paskelbė savo šalies ilgalaikę energetinės strategijos programą. Norvegija toliau rengiasi tyrinėti ir eksploatuoti naujus naftos ir dujų telkinius ne tik iki 2050 m., bet ir po jų. Aplinkos gerbėjams tai sukėlė tam tikrą šoką.

„Nemanome, kad turėtume nutraukti iškastinio kuro gamybą ir palikti rinką Rusijai ir Katarui“, – teigė Norvegijos naftos ir energetikos ministrė Tina Bru.

Kartu ji akcentavo, kad iškastinio kuro gavyba 2050 m. Norvegijoje bus apie 65 proc. mažesnė, nei yra dabar. Tai siejama su bendru dujų ir naftos rinkos susitraukimu, kuris neišvengiamas pasauliui vis labiau naudojant vėjo, saulės, hidroenergiją, vandenilio kurą.

Industrija: Norvegijos naftos platformos – tarsi miestai atviroje jūroje.

„Mes suprantame, kad iškastinio kuro paklausa mažės, todėl bus labai svarbu į rinką tiekti iškastinį kurą protingomis kainomis, kad išvengtume išteklių švaistymo“, – teigė T.Bru.

Sulaukė kritikos Norvegijoje

Ilgalaikė Norvegijos energetinės strategijos programa sukėlė nerimo „Greenpeace“ organizacijoje. „Greenpeace“ padalinio Norvegijoje vadovas Frode,as Pleymas Norvegijos vyriausybės norą toliau eksploatuoti dujų ir naftos telkinius pavadino neproduktyviais ir neatsakingais.

„Pagal klimato kaitos susitarimus naujiems naftos telkiniams ateities Europoje nėra vietos“, – teigė jis. Gali būti, kad po dešimtmečio kito žaliausiu kraštu ir patraukliausia turizmo vieta Europoje esanti Norvegija gali tapti ir padažnėjusių „Greenpeace“ akcijų šalimi.

Ir pačioje Norvegijoje yra politikų, kurie skeptiškai ir kritiškai sutiko Norvegijos vyriausybės siekį toliau išdavinėti naftos žvalgybos ir gamybos licencijas.

Jūrose: Norvegijos laivuose nemažą dalis verslo susieta su naftos ir dujų gavyba.

Tarptautinė energetikos agentūra yra paskelbusi, kad visi būsimi iškastinio kuro energijos projektai turėtų būti sustabdyti, jei pasaulis nori iki 2050 m. įveikti klimato kaitos padarinius.

„Vyriausybė nepaiso Tarptautinės energetikos agentūros perspėjimo neatidaryti naujų telkinių ir priartina mus prie klimato krizės“, – sakė vienas iš Norvegijos parlamentarų Larsas Haltbrekkenas.

Netektų dalies jūros verslo

Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg nemano, kad dėl naftos ir dujų gavybos bei gamybos galėtų kilti problemų. Mažindama jų kiekį Norvegija planuoja vystyti mažai teršalų išmetančią naftos ir dujų pramonę.

Kita Norvegijos nuostata tokia, kad ji, be naftos ir dujų, sparčiai vykdys ir vėjo energetikos, ir vandenilio gamybos plėtrą.

Kodėl Norvegija, skirtingai nei kitos nedidelės Europos šalys, taip nenoriai ketina atsisakyti naftos ir dujų?

Iššūkiai: Norvegijos jūreivystės mokyklų treniruokliuose populiariausia mokymo programa yra, kaip sėk-mingai atvesti laivą vilkiką prie naftos platformos.

Atsakymą slepia pati Norvegijos ekonomika. Po to, kai nafta ir dujos buvo surastos ir pradėtos eksploatuoti Šiaurės ir Norvegijos jūrose, ši šalis iš vienos skurdžiausių Europoje tapo pačia turtingiausia.

Naftos ir dujų verslovės jūroje sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Norvegija yra antra pagal dydį po Rusijos naftos ir dujų gamintoja Europoje. Šis sektorius suteikia norvegams per 200 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Su naftos ir dujų gavyba susijusios daugybė laivybos, chemijos, aptarnavimo srities kompanijų.

Norvegijos naftos gavybos pramonė jūroje yra svarbi ir daliai lietuvių. Yra žmonių iš Lietuvos, kurie dirba Norvegijos naftos verslovėse, nemaža dalis lietuvių aptarnauja naftos platformas, teikdami jose dirbantiems žmonėms įvairias paslaugas.