JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) tęsiant išpuolius prieš Kanados suverenitetą ir ekonomiką, šalis dabar ieško kitų sąjungininkių paramos.

Tai pirmoji oficiali M. Carney kelionė į užsienį po to, kai kovo 14 dieną jis buvo prisaikdintas naujuoju Kanados premjeru.

Apibūdindamas Kanadą kaip „europietiškiausią iš ne Europos šalių“, M. Carney sakė, kad jo šaliai reikia stiprinti ryšius su Europos sąjungininkais, pavyzdžiui, Prancūzija, ir kartu stengtis išlaikyti teigiamus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

„Kanadai kaip niekada svarbu stiprinti ryšius su tokiomis patikimomis sąjungininkėmis kaip Prancūzija“, – sakė premjeras per spaudos konferenciją su prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) Eliziejaus rūmuose.

„Noriu užtikrinti, kad Prancūzija ir visa Europa entuziastingai bendradarbiautų su Kanada, europietiškiausia iš ne Europos šalių, pasiryžusia, kaip ir jūs, palaikyti kuo pozityvesnius santykius su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė M. Carney.

Skelbiama, kad vėliau M. Carney vyks į Londoną, kur jis susitiks su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu) ir britų karaliumi Charlesu III (Karoliu III).

Kodėl Paryžius ir Londonas?

Teigiama, kad naujasis šalies premjeras sąmoningai pasirinko Prancūziją ir JK kaip savo pirmojo užsienio vizito stoteles. Šios valstybės žymi Kanados gyvavimo pradžią.

Praėjusią savaitę per prisaikdinimo ceremonija M. Carney pažymėjo, kad Kanada buvo pastatyta ant trijų tautų – prancūzų, anglų ir čiabuvių – pamatų. Jis pridūrė, kad Kanada iš esmės skiriasi nuo JAV ir „niekada, niekada, jokia forma ar pavidalu netaps Jungtinių Valstijų dalimi“.

Nuo tada, kai sausio mėnesį D. Trumpas grįžo į valdžią antrai kadencijai, jis įvedė 25 proc. muitus Kanados plienui ir aliuminiui. Jungtinių Valstijų prezidentas taip pat ne kartą yra pareiškęs, kad Kanada turėtų tapti „51-ąja JAV valstija“.

Pirmadienį vienas aukšto rango Kanados vyriausybės pareigūnas lėktuve žurnalistams sakė, kad kelionės tikslas – sustiprinti partnerystę su Londonu ir Paryžiumi.

Pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, nurodė, jog Kanada yra „gera Jungtinių Valstijų draugė, bet mes visi žinome, kas vyksta“.

Prieš susitikdamas su E. Macronu Eliziejaus rūmuose Kanados premjeras aplankė neseniai atstatytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris).

Prieš grįždamas į Otavą antradienį M. Carney apsilankys Kanados Arkties pakraštyje, kad „dar kartą patvirtintų Kanados saugumą ir suverenitetą Arktyje“.

2013–2020 metais M. Carney buvo Anglijos banko vadovas. Jis buvo pirmasis ne britų kilmės asmuo, užėmęs šias pareigas per 319 metų Anglijos banko istoriją.

Vizitas į JAV nenumatytas

M. Carney, kuriam sekmadienį sukako 60 metų, sakė, kad yra pasirengęs susitikti su JAV prezidentu, jei jis parodys pagarbą Kanados suverenitetui. Naujasis Kanados premjeras nurodė, kad artimiausiu metu neplanuoja vykti į Vašingtoną, tačiau tikisi netrukus telefonu pasikalbėti su D. Trumpu.

Jo vyriausybė taip pat peržiūri JAV gaminamų naikintuvų F-35 pirkimą, atsižvelgdama į respublikono pradėtą prekybos karą.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas deda daug pastangų, kad įtikintų Paryžiaus sąjungininkus atsisakyti amerikietiškos karinės įrangos pirkimo.

Šis raginimas atitinka Kanados nuomonę dėl F-35 ir sutampa su susirūpinimu Europoje, kad senojo žemyno gynyba pernelyg priklauso nuo JAV.

Sekmadienį naujasis Kanados premjeras telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelensku ir pakvietė jį į šią vasarą vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimą.

Be to, tikimasi, kad M. Carney sušauks visuotinius rinkimus, o jų datą paskelbs iki šios savaitės pabaigos.