„Kodėl mus domina, ką Rusija mano apie karius Ukrainoje? Tai suvereni šalis. Ne jiems spręsti“, – sakė M. Rutte.

Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Prancūzija ir Britanija, lyderiai vėliau ketvirtadienį ketina surengti derybas dėl planuojamų saugumo garantijų.

Likus kelioms valandoms iki derybų Paryžiuje pradžios, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad užsienio garantijos Ukrainai yra „absoliučiai nepriimtinos“.

„Tai ne Ukrainos saugumo garantijos, o pavojaus Europos žemynui garantijos“, – ekonomikos forumo Rusijos Tolimuosiuose Rytuose užkulisiuose sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pridūrė, kad Rusija nesvarstys užsienio kariuomenės dislokavimo Ukrainoje „jokiu formatu“.

„Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikime ketvirtadienį dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog ilgalaikei taikai Ukrainoje užtikrinti reikia tvarių saugumo garantijų, kurių efektyviam įgyvendinimui būtinas Jungtinių Valstijų (JAV) dalyvavimas.

„Matome Vašingtono rimtą nusiteikimą, jį turime išnaudoti ir stiprinti Europos indėlį. Garantijos turi būti paremtos realiu atgrasymo efektu, kad jos netaptų dar vienu Budapešto memorandumu“, – teigė nuotoliu susitikime dalyvavęs šalies vadovas.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda taip pat nurodė, jog Lietuva remia platų Europos įsitraukimą, užtikrinant solidžias saugumo garantijas Ukrainai bei pabrėžė, kad koalicija turi būti pasirengusi veikti greitai, pagal sutartą mandatą ir aiškias bendrų veiksmų taisykles.

Prezidentas patvirtino Lietuvos įsipareigojimą prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai, siunčiant tiek saugumą užtikrinsiančius taikdarius, tiek ir karinę įrangą.

Rugpjūtį jis yra sakęs, kad Lietuva – pasirengusi remti taikos palaikymo misiją Ukrainoje, bet siųsti į ją karių gali ir neprireikti.

Anksčiau jo patarėjas Dainius Žikevičius Afganistano taikos misiją jau buvo įvardijęs kaip orientacinę galimam Lietuvos karių skaičiui Ukrainoje. Paprastai į Afganistaną būdavo siunčiama iki kelių šimtų karių.

„Norinčiųjų koalicijos“ gynybos ministrų susitikime ketvirtadienį dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patikino, kad Lietuva – pasirengusi dislokuoti savo pajėgas Ukrainoje tuo atveju, jei Rusija, sukėlusi karą, nutrauks ugnies veiksmus, o sąjungininkai pasieks susitarimą dėl saugumo garantijų Kyjivui.

„Lietuvos parama Ukrainai atspindi ne tik mūsų tvirtą politinį įsipareigojimą, bet ir strateginį saugumo poreikį. Mes puikiai suprantame, kad neveikimas Ukrainoje tiesiogiai paveiks saugumą visame mūsų regione“, – kalbėjo ministrė.