„Rusija daro vis daugiau kibernetinėje ir kitose srityse, bet (...) NATO yra tam pasirengusi“, – per Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių minėjimą kalbėjo Markas Rutte (Markas Riutė).
„Turime visas šias reagavimo priemones (...) kalbant apie hibridines grėsmes, kad užtikrintume savo stiprybę“, – sakė NATO vadovas, ragindamas šalis suteikti „daugiau paramos Ukrainai“, jei jos „tikrai nori pasiųsti signalą rusams dėl kiekvieno hibridinio incidento ar hibridinės atakos“.
M. Rutte taip pat teigė manąs, kad didėjantis hibridinių incidentų skaičius NATO šalyse rodo, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimi karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus, ir kad geriausias atsakas į tai – suteikti daugiau ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Jis sakė, kad 32 NATO šalių piliečiai gali likti ramūs.
„Putinas yra sunkioje padėtyje, – teigė M. Rutte. – Jis nelaimi karo Ukrainoje.“
Europos šalys baiminasi, kad Maskva gali nusitaikyti į Kyjivo rėmėjus Vakaruose, Kremliaus invazijai Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
M. Rutte komentaras nuskambėjo po to, kai Danijos gynybos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija greičiausiai vykdys daugiau hibridinių atakų prieš taikinius Vakaruose. Ji pabrėžė, kad tiesioginė Maskvos invazija yra „labai mažai tikėtina“, bet vis tiek įmanoma.
Naujienų agentūros AP interaktyvus žemėlapis, kuriame fiksuojami hibridinių atakų atvejai, rodo eskalaciją nuo 59 incidentų 2025 metų kovą iki daugiau nei 210 incidentų pastaruoju metu – nuo vandalizmo, propagandos ir įtakos operacijų iki padegimų, sabotažo bei kibernetinių atakų.
Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat įspėjo apie Rusijos hibridines grėsmes, įskaitant dronų ir raketų smūgius, prieš Ukrainos sąjungininkus.
Lenkija – NATO ir ES narė, esanti rytiniame Aljanso flange – kelis kartus apkaltino Rusiją sabotažu nuo pat 2022 metais prasidėjusios Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
