Spaudžiamas JAV prezidento Donaldo Trumpo, 32 šalis nares turintis Aljansas birželio mėnesį Hagoje vykusiame viršūnių susitikime susitarė per artimiausią dešimtmetį gerokai padidinti išlaidas gynybai. Nenuspėjamas JAV lyderis įtikino sąjungininkes su saugumu susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. savo BVP – manoma, kad tokiu žingsniu siekta užtikrinti, jog jis ir toliau bendradarbiautų su NATO.

3,5 proc. BVP numatoma skirti pagrindinėms karinėms išlaidoms, o 1,5 proc. būtų skiriama platesnėms su saugumu susijusioms sritims, tokioms kaip infrastruktūra ir kibernetinis saugumas. Naujasis skaičius pakeitė ankstesnį Aljanso 2 proc. karinių išlaidų tikslą, kuris buvo nustatytas 2014 m.

NATO pareiškime nurodė, kad dabar tikimasi, jog visos sąjungininkės šį tikslą pasieks 2025 m., o bendros Aljanso išlaidos gynybai viršys 1,5 trln. JAV dolerių (1,3 trln. eurų).

Apie tai paskelbta po to, kai atsiliekančios šalys, kurių gretose, be kita ko, yra Ispanija, Belgija ir Italija, paskubomis paskelbė apie planus pasiekti 2 proc. tikslą prieš susitikimą Hagoje. Patiriami sunkumai padeda išryškinti, kaip sunku bus NATO šalims Europoje pasiekti šiais metais nustatytą kur kas didesnį D. Trumpo tikslą.

Vis dėlto pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Europos šalys turi ištesėti duotą pažadą, jei nori turėti pajėgumus, reikalingus Rusijai atremti. Daugybė Vakarų kariuomenių ir žvalgybos tarnybų yra perspėję, kad jei karas Ukrainoje bus užbaigtas, Maskva po 3-5 metų gali būti pasirengusi užpulti kurią nors NATO šalį.

Tuo tarpu Vašingtonas, kuris dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų prisideda prie Europos saugumo, pažymi, kad nori perduoti Europos šalims didesnę atsakomybę už žemyno gynybą. Pentagonas šiuo metu peržiūri savo pajėgumų dislokavimą visame pasaulyje ir yra įspėjęs, kad gali svarstyti galimybę sumažinti buvimą Europoje ir labiau susitelkti į Kiniją.

Nors kai kurios Europos valstybės išlaidų gynybai klausimu atsilieka, arčiau Rusijos esančios NATO narės, tokios kaip Lenkija ir Baltijos šalys, 5 proc. BVP tikslą turėtų pasiekti jau per artimiausius kelerius metus.

Prognozuojama, kad Lenkija 2025 m. bus daugiausiai lėšų – 4,48 proc. – skirianti NATO šalis. Jungtinės Valstijos šiuo metu gynybai skiria 3,22 proc. savo BVP, tačiau, skaičiuojant doleriais, sudaro didžiausią bendrų Aljanso išlaidų dalį.