Pastaraisiais mėnesiais įvyko daugybė įsiveržimų į NATO oro erdvę, kurie atskleidė Aljanso pažeidžiamumą ir sukėlė nerimą Europoje.

Amerikiečių sistema „Merops“, kuri yra pakankamai maža, kad tilptų į vidutinio dydžio pikapo galą, gali atpažinti dronus ir prie jų priartėti, naudodama dirbtinį intelektą, kad orientuotųsi, kai palydovinis ir elektroninis ryšys yra trikdomas.

NATO kariniai pareigūnai agentūrai AP sakė, kad „Merops“ bus dislokuoti ne tik Lenkijoje ir Rumunijoje, bet ir Danijoje.

Siekiama, kad siena su Rusija nuo Norvegijos iki Turkijos būtų tokia apginkluota, kad Maskvos pajėgos būtų atgrasomos nuo minties ją kirsti, teigė pareigūnai.

Tokios technologijos poreikis tapo itin aktualus po to, kai rugsėjo pradžioje į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų. Reaguoti į dešimtis tūkstančių eurų kainuojančius dronus buvo pasitelkti daugiamilijoniniai lėktuvai.

Vėliau su dronų įsiveržimu susidūrė Rumunija, o dėl dronų laikinai buvo uždaryti Kopenhagos, Miuncheno, Berlyno ir Briuselio oro uostai. Be to, dronai buvo pastebėti netoli karinių bazių Belgijoje ir Danijoje.

Nors ne visada pavykdavo nustatyti, kad dronų kilmės šalis yra Rusija arba kad jie susiję su jos karu Ukrainoje, pareigūnai pabrėžia būtinybę skubiai stiprinti gynybą. Užsitęsęs mūšis su dronais arba visavertis karas, kaip Ukrainoje, ištuštintų Vakarų iždą ir ribotas raketų atsargas.

„Ši sistema užtikrina labai tikslų aptikimą, – sakė NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės štabo operacijų vadovo padėjėjas pulkininkas Markas McLellanas (Markas Maklelanas). – Ji gali nusitaikyti į dronus ir juos numušti, be to, tai kainuotų nedaug. (...) Tai daug pigiau nei skraidinti į orą (naikintuvą) F-35 ir numušti juos raketomis.“

Paukštis, lėktuvas ar dronas?

Dronai skrenda žemai ir lėtai, todėl juos sunku nustatyti radarų sistemomis, kurios pritaikytos greitaeigėms raketoms pastebėti. Be to, juos galima supainioti su paukščiais ar lėktuvais. NATO pareigūnai teigė, kad sistema „Merops“ padeda užpildyti šias spragas.

M. McLellano teigimu, „Merops“ „iš esmės skraidina dronus, nukreiptus prieš dronus“, šaudydama tiesiai į priešišką droną arba perduodama informaciją iš sistemos sausumos ar oro pajėgoms, kad jos galėtų jį numušti.

„Merops“ suteikia vadams „tam tikrą laiko tarpą, per kurį jie gali įvertinti grėsmę ir nuspręsti – numušti ar nenumušti“, sakė NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės štabo operacijų vado pavaduotojas brigados generolas Thomas Lowinas (Tomas Lovinas).

Jis pridūrė, kad ši sistema gali būti naudojama tiek svarbiai infrastruktūrai, pavyzdžiui, oro uostams, tiek ginkluotosioms pajėgoms, manevruojančioms mūšio zonoje, apsaugoti.

Šiuo metu NATO dislokuoja pirmąsias sistemas prie Lenkijos ir Rumunijos sienų, o Danija taip pat nusprendė įsigyti „Merops“ technologiją, sakė Th. Lowinas.

Buvęs „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas (Erikas Šmitas) investavo į „Merops“, tačiau tiek jis, tiek bendrovė viešai nesireiškia ir atsisako duoti interviu. Lenkijos ir Rumunijos gynybos pareigūnai taip pat atsisako viešai komentuoti.

Bendras vaizdas

Rusijos įsiveržimai atkreipė Europos gyventojų dėmesį į tai, kad reikia naujų apsaugos priemonių nuo sparčiai besivystančios karo formos. Sistema „Merops“ yra viena iš daugelio sistemų, kurių Europos kariuomenėms reikėtų, kad dronų karo svarstyklės pakryptų NATO naudai.

Europos bendrovės šiuo metu kuria naujas technologijas, įskaitant dronų kovos prieš dronus sistemas, tokias kaip „Merops“, ir prieš antidronų raketas, o Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė bendradarbiauti kuriant „dronų sieną“ ties rytinėmis bloko sienomis.

JAV kariuomenės vadovai Europoje taip pat pasisako už Rytinio flango atgrasymo linijos – daugiasluoksnės gynybos zonos palei NATO sieną – sukūrimą.

JAV kariuomenei Europoje ir Afrikoje vadovaujantis generolas ir NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės vadovas generolas Chrisas Donahue (Krisas Donahju) liepą sakė, kad nori sukurti jutiklių tinklą ir valdymo bei kontrolės sistemą, kuri veiktų su beveik bet kokia turima technine įranga, kad sistemas būtų galima keisti kitomis, kai jos atnaujinamos arba pasensta.

Rusijoje vykdoma karinė prievolė ir yra didelė kariuomenė, o tai reiškia, kad ji turi daugiau pajėgų, kurias galima nedelsiant dislokuoti prie savo sienų, nei NATO. Aljansas turi sukurti gynybą, kuri kompensuotų šį personalo pranašumą, naudodamasis savo technologiniais pajėgumais, teigė Ch. Donahue.

„Merops“ yra pirmasis tokios gynybos kūrimo etapas, sakė Th. Lowinas; prognozuojama, kad šis procesas truks nuo dvejų iki penkerių metų.

Nestabilumo zona

Dronų įsiveržimai ir nestabilumas NATO rytiniame flange kyla dėl Rusijos karo Ukrainoje, kuris tęsiasi jau ketvirtus metus. Konfliktas tapo dronų kūrimo terpe, o mūšio laukas – naujų technologijų, kurios dabar gali būti taikomos ir kitose Europos šalyse, bandymų zona.

Sistema „Merops“ pasirinkta todėl, kad ji buvo sėkmingai naudojama Ukrainoje. Jei kažkas ten neveikia, „tikriausiai neverta įsigyti“, sakė Th. Lowinas.

Dronai sparčiai tobulėja, ir kiekvienas naujas tipas reikalauja skirtingo atsako: iššūkis – nustatyti grėsmę ir beveik iš karto sugalvoti, kaip ją atakuoti, teigė NATO sąjungininkų sausumos pajėgų vadavietės vado pavaduotojas planavimui brigados generolas Zacarias Hernandezas (Zakarijas Hernandesas).

Tam reikia itin greitų gamybos ciklų – nuo kūrimo iki atsiradimo mūšio lauke per kelias savaites.

Tuo tarpu Rusija taip pat masiškai gamina atakos dronus, aprūpina juos kameromis, reaktyviniais varikliais ir pažangiomis antenomis, apsaugančiomis nuo ryšio trukdžių.

Kaip spalio pradžioje pripažino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Maskva taip pat buvo priversta prisitaikyti.

Kalbėdamas apie pradines kariuomenės nesėkmes Ukrainoje, V. Putinas viešai pripažino, kad „buvo ištisos sritys, kuriose mūsų žinių paprasčiausiai nebuvo“, tačiau teigė, kad dabar Rusija gali pritaikyti pažangesnes technologijas „per kelias dienas“.

Ukraina, NATO ir Rusija žaidžia katės ir pelės žaidimą technologijų srityje, teigė NATO pareigūnai.

„Mes matome, ką Rusija daro Ukrainoje, – sakė Z. Hernandezas. – Turime būti tam pasirengę.“