Mirė skandalais pagarsėjęs Prancūzijos magnatas ir eksministras

„Dominique Tapie (Dominik Tapi) ir jo šeima su didžiuliu liūdesiu skelbia apie savo vyro ir tėvo, Bernard'o Tapie, mirtį šį sekmadienį“, – sakoma pareiškime.

Vienas magnato sūnų Stephane'as Tapie (Stefanas Tapi) šią žinią patvirtino socialiniame tinkle „Instagram“.

B. Tapie yra buvęs Socialistų partijos deleguotas ministras, sugebėjęs savo rankomis pastatyti sporto ir žiniasklaidos imperiją, bet vėliau susidūręs su virtine teisinių problemų.

Iš kuklios šeimos kilęs B. Tapie savo karjeros pradžioje praturtėjo perimdamas žlungančių bendrovių kontrolę, ir nevengė puikuotis savo turtais, tokiais kaip 72 m ilgio jachta ir jam daug metų priklausęs Marselio futbolo klubas.

Įtariama, kad jis prisidėjo prie rungtynių režisavimo Prancūzijos aukščiausioje futbolo lygoje.

Prancūzijos prezidentūra pareiškė užuojautą dėl B. Tapie, kuriam 2017-aisiais buvo diagnozuotas skrandžio vėžys, mirties. Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) yra Marselio klubo gerbėjas.

B. Tapie taip pat buvo nusipirkęs dviratininkų komandą ir net turėjo laiko vaidinti, pavyzdžiui, įkūnijo policijos inspektorių viename populiariame televizijos šou.

1992 metais jis neilgai ėjo miestų plėtros ministro pareigas prezidento Francois Mitterrand'o (Fransua Miterano) vyriausybėje, vėliau buvo išrinktas į Prancūzijos parlamentą ir į Europos Parlamentą.

Jo imperija įspūdingai žlugo 10-ojo dešimtmečio pabaigoje. B. Tapie daugelyje bylų buvo pripažintas kaltu dėl korupcijos, mokestinio sukčiavimo ir netinkamo įmonių turto panaudojimo. Jis taip pat penkis mėnesius išbuvo už grotų ir neteko teisės dalyvauti bet kokiuose rinkimuose Prancūzijoje.

Išėjęs iš kalėjimo 1997 metais B. Tapie išbandė savo jėgas pramogų versle, o 2012 metais tapo ir žiniasklaidos magnatu, perėmęs Pietų Prancūzijos dienraščio „La Provence“ ir kitų laikraščių kontrolę.

B. Tapie daugiau nei dešimtmetį nedavė ramybės sukčiavimo byla, apimanti valstybinio arbitražo jam priteistą labai kontroversišką 400 mln. eurų kompensaciją, kurios suma pribloškė Prancūziją.

Teisėjų kolegija nutarė, kad B. Tapie tapo sukčiavimo auka, kai 1993 metais pardavė savo „Adidas“ akcijas valstybiniam Prancūzijos bankui „Credit Lyonnais“, kuris, kaip vėliau teigta, nepakankami įvertino šį sportinės aprangos prekės ženklą.

Šioje byloje figūruoja ir tuometė finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard), dabar vadovaujanti Europos centriniam bankui.

Ch. Lagarde vaidmuo skiriant jam kompensaciją sukėlė įtarimų, kad jos buvęs viršininkas eksprezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), kurio kandidatūrą ji rėmė per 2007 metų rinkimus, buvo palankiai nusiteikęs verslininko atžvilgiu. Pats N. Sarkozy tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Praėjusį rudenį B. Tapie sukčiavimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pablogėjus jo savijautai dėl skrandžio ir stemplės vėžio. Galiausiai jis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, bet nuosprendį apskundė, o apeliacinis teismas savo verdiktą turi paskelbti trečiadienį.

Ch. Lagarde 2016 metais buvo pripažinta kalta dėl aplaidumo, bet nei baudos, nei laisvės atėmimo bausmės negavo.

Nepaisant visko B. Tapie išliko nepaprastai populiarus, jo nuomonės įvairiausiais klausimais nuolat teiraudavosi žurnalistai.