Migrantai veržiasi į Europą lyg plėšikai

Penki klaipėdiečiai policijos pareigūnai, mėnesį praleidę Slovėnijos pasienyje, įsitikino: ne visi pabėgėliai namus palieka vejami skurdo. Prieštaringas emocijas patiria ir uostamiestyje registruotų transporto įmonių darbuotojai – vežėjai skaičiuoja milžiniškus nuostolius dėl tūkstančių Europos keliuose vilkikų tykančių pabėgėlių.

Visą parą plūsta minios

Slovėnijos pietuose, prie sienos su Kroatija esančioje Dobovo geležinkelio stotyje, penki klaipėdiečiai savo kailiu patyrė migrantų antplūdžio skonį.

Lietuviai turėjo palaikyti tvarką ir kartu su vietos specialiaisiais būriais užsiimti iš Kroatijos traukiniais atvykstančių migrantų patikra.

Į misiją išsiruošė Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai Tadas Petraitis ir Ernestas Darginavičius, vyresnieji patruliai Edagaras Jurevičius ir Petras Barbšys, specialistas Marius Žigelis.

"Per parą į stotį atvykdavo nuo 9 iki 12 tūkstančių žmonių. Ramiau būdavo tik tuomet, kai nevažiuodavo traukiniai", – tikino klaipėdietis M.Žigelis.

Slovėnų policijos ir kariškių pajėgoms į pagalbą vyko iš viso dvi dešimtys Lietuvos pareigūnų. Žmonių perpildytame pasienyje plušėjo pasieniečiai, policijos pareigūnai, kariškiai, specialiųjų pajėgų pareigūnai ir net policijos mokyklų studentai.

"Akivaizdu viena – migrantai gerbia jėgos kultą. Turėjome specialią antiriaušinę amuniciją, migrantai mus smalsiai nužiūrinėdavo, bet vengė konfliktuoti. Matyt, grėsmingi jiems atrodėme", – pasakojo M.Žigelis.

Tiesa, lietuvaičiai jautė šiokį tokį diskomfortą dėl pasenusios amunicijos.

"Net pačių slovėnų ekipuotė yra daug modernesnė. Jie turi net nedegius kostiumus, skirtus riaušėms malšinti. Jų liemenės yra daug modernesnės, ginklų dėklai daug patogesni", – pasakojo vyrai.

Rankose – išmanieji telefonai

Pareigūnai atviravo, kad įdėmiai stebėdami migrantų srautus savomis akimis įsitikino, jog ne tik karo baimė veja juos iš namų.

"Tiesa, yra tokių, kurie eina pėsčiomis, bet neturi batų. Tokiu oru ne kiekvienas ištvertų. Tačiau yra tokių, kurie gudrauja. Keliauja neįgaliojo vežimėliu, kažkas jį stumia. Kai reikia įlipti į autobusą, pats pašoka ant savų kojų ir ramiausiai įlipa", – pastebėjo M.Žigelis.

Migrantams mažametis vaikas – lyg kontramarkė. Vyras, griebęs kad ir svetimą vaiką ant rankų, gaus pirmumo teisę lipant į autobusą.

"Iš karto matyti, kas nuo karo bėga. O yra tokių, kurie apsiavę "Nike" batais ir turėdami du išmaniuosius telefonus keliauja", – akcentavo vyriausiasis patrulis Ernestas Darginavičius.

Kiekvienas migrantas žino du angliškus žodžius: "šeima" ir "vaikas".

"Tačiau jei tik jie pajunta, kad sukėlė įtarimų, pamiršta visas užsienio kalbas – tyli ir akimis mirksi. Jų vienintelis tikslas – Vokietija. Na, gal dar Skandinavijos šalys. Nė vienas nemėgino bėgti į Slovėniją. Jiems jos nereikia", – pastebėjo pareigūnai.

Klaipėdiečių mobilusis būrys stotyje privalėjo dirbti užsidėję veidą maskuojančias kaukes. Vakarais pareigūnai centralizuotai gabenami į karinį dalinį dezinfekcijai.

"Po kiekvieno kontakto dėl galimų ligų privalu atlikti dezinfekciją", – prisiminė M.Žigelis.

Kolegos iš kitų padalinių lietuviams pasakojo, kad tarp pareigūnų pasitaikė negalavimų, panašių į infekcinius apsinuodijimus.

Labdaros nevertina

Lietuvius šokiravo migrantų nešvara. Pakelėse guli šiukšlių kalnai.

"Vos gavęs naują palapinę, antklodę, lipdamas į autobusą, migrantas viską meta po kojomis. Nes jis žino, kad naujoje stovykloje gaus naują palapinę ir antklodę. Slovėnai pykdavo, liepdavo pasiimti, tačiau jie nieko nesaugo, viską meta. Labdaros organizacijos jiems tiekia sausus maisto davinius. Tačiau jie ir to nevertina. Po kelionės autobusuose likdavo šiukšlių kalnai", – pasakojo M.Žigelis.

Lietuviai sienos perėjimo punkte privalėdavo patikrinti asmeninius migrantų daiktus. Kai kurie bėgliai nešdavosi peilius, juos teko konfiskuoti. Nevalia gabentis skustuvų, žiebtuvėlių, kitų pavojingų daiktų.

"Yra ir inteligentiškų žmonių. Tikrinau gydytoją, kuris su savimi gabeno tik mandoliną", – pasakojo M.Žigelis.

E.Darginavičius prisiminė, kad patikros metu pareigūnai patikrindavo migrantų mobiliųjų telefonų turinį.

"Turėjome pažiūrėti, kokios nuotraukos yra telefonuose, ar nėra ginklų, kitų įtartinų fotografijų", – kalbėjo pareigūnas.

Pro lietuvių akis per mėnesį į Vakarų Europą traukė ne tik sirai, bet ir libaniečiai, afganistaniečiai, pakistaniečiai, net Nigerijos piliečiai.

"Traukė net azijietiškų bruožų vyrai, daug juodaodžių keliavo", – prisiminė patruliai.

Baudoms – 15 tūkst. eurų

Policijos patruliai – ne vieninteliai klaipėdiečiai, akis į akį patyrę migrantų krizės skonį. Daugybė vežėjų kasdien priversti rizikuoti, nes bet kuris reisas vairuotojui gali baigtis areštinėje.

Dėl to, kad pabėgėlis įsmuks į vežamą krovinį ar įsitvirtins po vilkiku, vairuotojas gali sulaukti kaltinimų nelegalų gabenimu.

"Prieš ketverius metus dėl nelegalių migrantų buvome sumokėję 4 tūkst. eurų baudų, o šiemet jau teko mokėti 15 tūkst. eurų. Mūsų maršrutai driekiasi į Angliją. Pigiausiame vežėjams kelyje – tarp Calais miesto Prancūzijoje iki Dover miesto Anglijoje mes su migrantų problema susiduriame kiekvieną dieną. Ir mūsų patirtis yra graudi. Suplėšyti tentai, pažeistos plombos, sugadinti kroviniai", – pasakojo A.Griciaus autotransporto įmonės Transporto paslaugų skyriaus vadovas Valdemaras Keblys.

Sankcijų sulaukiama tuomet, jei nelegalai aptinkami neutraliojoje zonoje tarp valstybių.

"Baudų sulaukia tiek vairuotojas, tiek vežėjas. Niekas nesismulkina, areštuojamas vairuotojas ir krovinys. Tik po to aiškinamasi, kur buvo rastas migrantas – vilkiko kabinoje, krovinio skyriuje ar po kroviniu. Jei vairuotojas apkaltinamas, kad tai yra jo atsakomybė, jam gresia deportacija ir milžiniška bauda", – pasakojo V.Keblys.