A. Merkel Berlyno rinkimuose koją kiša sustiprėję populistai

Dešiniojo sparno populistų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), mobilizavusi ksenofobijos ir antiislamiškus jausmus, pelnė opozicijos vietų devyniose iš 16 Vokietijos žemių ir ypač tvirtas pozicijas užima buvusiuose komunistiniuose rytuose.

Naujos pergalės Berlyne, kuris ilgai buvo padalytas ir kur AfD populiarumas buvo 14 proc., likus metams iki nacionalinių rinkimų reikštų dar vieną nesėkmę kanclerei, dėl kurios atvirų durų politikos pernai į šalį atvyko milijonas prieglobsčio prašytojų.

Daugiau kaip 70 tūkst. iš jų atvyko į Berlyną, kur dauguma vis dar gyvena pabėgėlių centruose, tamsiuose angaruose nacių pastatytame buvusiame Tempelhofo oro uoste.

A. Merkel, kuriai šią savaitę per jos partijos kandidato Franko Henkelio kampanijos renginį dešiniojo sparno aktyvistai šūkavo „dink“, pripažino, kad buvo sunku įtikinti „protesto rinkėjus“, kurie atsuko nugarą pagrindinės srovės partijoms.

„Ir vis dėlto turime bandyti, vėl ir vėl, nes, mano nuomone, neturime pasiduoti dėl žmonių, kurie atiduoda protesto balsus“, – sakė ji Berlyno visuomeniniam radijui RBB.

Šeštadienį, taip pat nebyliai pripažindama neigiamą kai kurių rinkėjų reakciją į jos migrantų politiką, ji sakė, kad nori atsisakyti savo šūkio „mes tai galime“, kuris pernai buvo dažnai kartojamas siekiant iliustruoti jos migrantams palankią politiką.

„Tai tapo paprastu šūkiu, kone beprasme formule“, – sakė ji interviu finansų savaitraščiui „Wirtschaftswoche“. „Kai kas jaučiasi provokuojamas (tos frazės), bet taip juk nebuvo sumanyta“, – pridūrė ji.

Rinkimų apylinkės Berlyne darbą pradėjo 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 10 valandų.

AfD, kuri maždaug prieš trejus metus atsirado kaip euroskeptiška paribio partija, geras pasirodymas pakenktų visoms didelėms partijoms ir pratęstų ilgalaikę politinio spektro fragmentaciją.

A. Merkel centro dešinės krikščionys demokratai (CDU) visos šalies mastu turi daugumą, bet Berlyne yra jaunesnioji koalicijos partnerė centro kairės socialdemokratams (SPD), kuriems vadovauja meras Michaelis Muelleris (Michaelis Miuleris) ir kurie tradiciškai yra stipriausia partija 3,5 mln. gyventojų turinčiame mieste.

Kadangi M. Muelleris yra sakęs, kad nenori likti koalicijoje su CDU, A. Merkel partija gali būti apskritai išmesta iš Berlyno vyriausybės. Vietoje to SPD galėtų susivienyti su žaliaisiais ir kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“.

Scanpix nuotr.