Už ir prieš

Ko gero, pradėti reikėtų nuo argumentų už ir prieš. Tiesa, jų yra daug ir įvairių, tad reikėtų išskirti pačius svarbiausius.

Palaikantieji "Brexit" laikosi požiūrio, kad Didžioji Britanija, būdama ES, prarado dalį savo suverenumo, nebevaldo sienų, todėl negalės užkirsti kelio atvykstantiems teroristams. Be to, britai yra priversti mokėti į bendrą ES kasą milijonus, kuriuos geriau panaudotų savo reikmėms. Gąsdinama ir tuo, kad Turkija bus įleista į ES.

Oponentai perspėja, kad Didžioji Britanija neteks įtakos tarptautinėje arenoje, be to, ji bus mažiau svarbi partnerė Jungtinėms Valstijoms, nusmuks šalies ūkis, ypač svarbusis finansų sektorius. Pagaliau iš ES britai nesulauks tokių palankių prekybos sąlygų kaip Šveicarija ir Norvegija.

Regis, tiek viena, tiek ir kita pusė turi svarių argumentų.

Svarbu yra ne tik tai, kuri stovykla laimės ar pralaimės šį mūšį. Reikšminga yra ir tai, kad toks referendumas apskritai vyksta. Tai parodo gilias demokratijos šaknis Didžiojoje Britanijoje. Politologas Kęstutis Grinius pastebėjo: "Gerai, kad vyksta referendumas, kuris leis Britanijos piliečiams lemti savo politinį likimą. Buvusi Britanijos premjerė Margaret Thatcher kadaise pasakė, kad referendumai yra "diktatorių ir demogogų" įrankis. Ji pamiršo pridurti, kad ir demokratų."

Savo likimo kalviai

Ilgą laiką "Brexit" šalininkų stovykla atsiliko nuo "Brexit" oponentų. Nenuostabu: jų nerėmė nei hegemoninė Didžiosios Britanijos žiniasklaida, nei įtakingi politikai, nei kitų šalių lyderiai.

Netgi JAV prezidentas Barackas Obama, svečiuodamasis Didžiojoje Britanijoje, asmeniškai agitavo britus pasirinkti likti Bendrijoje. Pasak jo, tik Europoje Britanija gali būti įtakinga. Ir JAV tai labai svarbu. Ką jau kalbėti apie ES lyderius, įvairius analitikus ir verslo atstovus. Visi jie kalbėjo tą patį – Didžioji Britanija liks viena, jeigu pasitrauks iš ES.

Situacija ėmė keistis po to, kai itin populiarus britų politikas, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas viešai pareiškė, kad agituos už "Brexit".

Teigta, esą tokiu būdu B.Johnsonas metė iššūkį Torių partijos vedliui premjerui Davidui Cameronui, kuris agituoja britus palaikyti ES. Seniai kalbama, kad B.Johnsonas – realiausias kandidatas pakeisti D.Cameroną partijos vedlio poste.

B.Johnsonas atrėžė, kad jį palaikyti "Brexit" motyvavo visai ne kova dėl Torių partijos lyderio posto, o jo asmeninės politinės nuostatos.

Šią savaitę į "Brexit" pusę stojo ir populiariausias Didžiosios Britanijos laikraštis "The Sun". Leidinio antradienio numerio vedamajame paskelbtas raginimas referendume balsuoti prieš šalies narystę.

Tiesa, stebėtojai suskubo pasakyti, kad Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperijai priklausančio laikraščio "The Sun" parama "Brexit" stovyklai nėra netikėta, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais laikraščio spausdintus euroskeptiškus straipsnius.

Vis dėlto tai labai sustiprino "Brexit" šalininkų stovyklą.

"Nepriklausydami ES galime tapti turtingesni, saugesni ir pagaliau laisvi būti savo likimo kalviais – kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir daugelis kitų didžių demokratijų, – buvo rašoma "The Sun" redakcinėje skiltyje. – Jei pasiliksime, Britaniją per kelerius metus praris ši nepaliaujamai besiplečianti, vokiečių dominuojama federalinė valstybė."

Pozicijos silpnėja

Apklausos, atliktos šią savaitę, parodė, kad už "Brexit" savo balsą atiduotų daugiau britų rinkėjų, nei už pasilikimą ES.

Pasak vienos apklausų, skirtumas tarp abiejų stovyklų – apie 5 proc. Kita apklausa, surengta "YouGov", parodė, kad pasitraukimo stovykla turi 46 proc. palaikymą, o jų oponentus remia 39 proc. rinkėjų. Pagaliau ORB apklausoje už "Brexit" pasisakė 49 proc., prieš – 48 proc.

Silpnėjant "Pasilikimo" stovyklos pozicijoms, ministras pirmininkas D.Cameronas nutraukė aktyvią agitaciją, leisdamas ryškesnio vaidmens imtis centro kairiųjų opozicinei Leiboristų partijai.

Tiesa, prieš tai D.Cameronas dar įspėjo britus, kad referendume pritarus "Brexit" vyriausybė turės mažiau pinigų pensijoms ir sveikatos apsaugai. Jis paminėjo ilgą neapibrėžtumo laikotarpį, kurį šaliai teks išgyventi, kol ji derėsis dėl naujų prekybos sutarčių.

"Jeigu pritarsime pasitraukimui, mūsų lauks neapibrėžtumo dešimtmetis. Neturėtume taip rizikuoti", – pareiškė jis.

Kad ir kaip būtų, skirtumas tarp abiejų stovyklų yra toks menkas, kad niekas nesiėmė prognozuoti referendumo baigties.

Kai kurių analitikų, kurie nepalaiko "Brexit", nuomone, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES Bendrija neabejotinai praras dalį įtakos.

"Tai būtų blogos žinios, kalbant apie ES vaidmenį. Bendrijos prestižas sumenktų, jei blokas pirmą kartą per savo istoriją sumažėtų, – komentavo Janis Emanuilidis, vienas analitikų. – Tai pasiųstų signalą, kad ES pamažu, bet nuolat juda blogėjimo kryptimi."

Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris kalbėjo dar niūriau. Pasak jo, "Brexit" gali atvesti prie ES dezintegracijos.

"Tai būtų sukrėtimas ES, kuriai tuomet prireiktų savitarpio užtikrinimų, kad Bendrija laikysis kartu, ir kad labai sėkmingas daugelį dešimtmečių trunkantis integracijos procesas galiausiai nevirs dezintegracija", – aiškino jis.

Vokiečių finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pagrasino Didžiajai Britanijai, kad ji gali nesitikėti tokios pačios prieigos prie ES rinkos, kokią turi Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija.

"To nebus... Tam reikės laikytis taisyklių klubo, iš kurio jie nori išstoti, – Vokietijos savaitraščiui "Der Spiegel" aiškino pilkasis Vokietijos vyriausybės kardinolas. – Jeigu lieka, tai lieka. O jeigu išstoja, vadinasi, išstoja."

Meilės laiškas

Ko tik nedaroma, kad įtikintų britus likti ES. Štai, vienas Nyderlandų laikraštis šią savaitę net paskelbė "meilės laišką britams".

"Mes ne tik jus mylime, mums jūsų reikia. Kas dar parems mus saugant sveiką protą šiame neramiame mūsų žemyne? – buvo rašoma tame laikraštyje. – ES be Jungtinės Karalystės būtų kaip arbata be pieno. Karti. Tad prašom pasilikti. Pasilikite su mumis."

Ironiška, kad būtent Nyderlandai – viena skeptiškiausių ES valstybių, anksčiau ne tik atmetusi ES Konstituciją, bet ir blokavusi Briuselio sprendimą pradėti derybas dėl vadinamosios Asociacijos sutarties su Ukraina.

Tiesa, ne tik britai, bet ir kitų Bendrijos šalių piliečiai yra vis labiau nepatenkinti ES.

"Pew Research Center" analitikų atlikta apklausa parodė, kad nepritarimas buvimui ES padidėjo ir tradiciškai pozityvesnėse šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

Čia parama ES per vienus metus sumažėjo iki 38 proc., taigi net 17 procentinių punktų.

Dešimtyje Europos valstybių – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje ir Švedijoje – kur "Pew Research Center" atliko apklausas, tik Graikijos rinkėjai buvo labiau nepatenkinti ES už prancūzus. Graikijoje Bendriją palankiai įvertino tik 27 proc. apklaustųjų.

Viena vertus, ES dar gana stipriai palaiko Vidurio Europos šalių gyventojai – maždaug 72 proc. lenkų, taip pat 61 proc. vengrų.

Kita vertus, turtingesnėse ES šalyse palaikymas tesiekia vos 50 proc. ir, anot "Pew Research Center", yra linkęs mažėti. Štai, Vokietijoje parama ES per metus nukrito 8 proc.

Diskusija visuomenėje

Aludžių tinklą "Wetherspoon" Didžiojoje Britanijoje valdantis Timas Martinas sakė, kad palaiko "Brexit".

Jis paragino savo aludžių darbuotojus pasekti jo pavyzdžiu ir balsuoti už Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES.

Paklaustas, kodėl palaiko "Brexit", verslininkas atsakė: "Manau, ES tampa vis labiau nedemokratiška."

T.Martinas – vienas didžiausių kampanijos "Balsuokite už pasitraukimą" finansinių rėmėjų, jai skyręs net 200 tūkst. svarų (252 tūkst. eurų). Tiesa, jis nenorėtų, kad būtų ribojama imigracija.

"Migracija iš Europos šalių atnešė mums naudos, – pripažino T.Martinas. – Asmeniškai manau, kad visos šalys, kurių piliečiams dabar leidžiama atvykti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, turėtų išsaugoti šią teisę ir ateityje."

T.Martino teigimu, jo tinklo alinėse dirba 35 tūkst. žmonių, iš kurių maždaug 5 proc. yra migrantai iš kitų ES valstybių. Paklaustas, kaip alinių lankytojai ir darbuotojai reaguoja į jo agitavimą, T.Martinas sakė: "Neminu jiems ant nuospaudų ir nesipykstu su jais. Arba pritari tam, arba ne."

"Alinėje paprastai nereikia organizuoti diskusijos – jos kyla savaime", – pridūrė verslininkas.

Trylika garsiausių Didžiosios Britanijos mokslininkų pasirašė laišką, kuriuo remiama kampanija už šalies pasilikimą ES.

"Perspektyva netekti ES finansavimo tyrimams – svarbi rizika Jungtinės Karalystės mokslui, – rašė mokslininkai laiške. – Mokslas klesti remdamasis idėjų ir žmonių pralaidumu, aplinkoje, kuri sutelkia protą, iki minimumo sumažina kliūtis ir yra atvira laisviems mainams ir bendradarbiavimui. ES užtikrina tokią aplinką, ir mokslininkai ją labai vertina."

Kita vertus, vienas garsiausių britų išradėjų Jamesas Dysonas parėmė pasitraukimą iš ES. "Mes sukursime daugiau turto ir daugiau darbo vietų būdami ne ES. Mes kontroliuosime savo likimą. O kontrolė, galvoju, yra svarbiausias dalykas gyvenime ir versle."

J.Dysonas – milijardierius, labiausiai garsėjantis dulkių siurbliais.

Agitacija telefonu

Catherine Maclean – viena iš grupelės savanorių, padedančių narystės ES šalininkų kampanijai.

Vieną biurą 24-ajame dangoraižio Rytų Londone aukšte ES šalininkai pavertė telefoniniu centru. Jų misija – susisiekti su kiek įmanoma daugiau rinkėjų ir pabandyti juos įtikinti balsuoti už likimą ES. Štai, C.Maclean kalbėjosi telefonu su vienu pasitraukimo šalininku. Deja, jai nelabai sekėsi jį perkalbėti.

"Jis atkaklus", – sušnibždėjo ji, pakeldama antakius. Ji pabandė įsiterpti į pokalbį, tačiau sugebėjo pasakyti "galvoju", kai ją nutraukė nauja tirada prieš ES.

Pokalbis greitai virto diskusija apie Turkijos priėmimo į ES procesą. Vyras kitame laido gale įrodinėjo, kad Turkija jau tuoj įstos. Imigracija – vienas pagrindinių pasitraukimo šalininkų kampanijos argumentų. C.Maclean nieko nepešė.

"Tikrai galvoju, kad rizika bus didesnė išėjus, nei pasilikus ES, bet mūsų požiūris į tai aiškiai skirtingas, – pasakė ji vyrui. – Vis tiek ačiū už jūsų laiką, viso gero."