Latvijos Seimo vadovė 2014-uosius vadina permainų metais

Dėl vidaus ir užsienio įvykių 2014-uosius galima vadinti pokyčių metais, pareiškė Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą 96-osioms šalies nepriklausomybės metinėms.

Ji pridūrė, kad šįmet apie Latvijos valstybės esmę buvo kalbama ir svarstoma daugiau nei per ankstesnius dešimt metų kartu sudėjus.

„Būtent 2014-aisiais dėl vidaus ir užsienio įvykių Latvijos visuomenė išgyveno svarbius pokyčius. Jie susiję ir su savęs vertinimu, ir su požiūriu į savo praeitį bei į valstybę“, - sakė I.Mūrniecė.

„Valstybė gali egzistuoti tol, kol žmonės nori jos egzistavimo, - pažymėjo Seimo pirmininkė. - Tai politinis pasirinkimas - egzistuoti kaip valstybę turinčiai tautai su savo kalba, kultūra, istorine atmintimi ir norėti turėti savo nacionalinę valstybę“.

Kalbėdama apie krizę Ukrainoje ir jos poveikį Latvijai, I.Mūrniecė pabrėžė, kad Ukrainoje vyksta kova ne tik dėl valstybės teritorinio vientisumo ir ekonominės įtakos, tačiau taip pat dėl jos pasirinktos raidos krypties ir to, kur bus nubrėžta nūdienos Europos kultūrinės erdvės rytinė siena.

„Ukrainiečiai gina ir mūsų nepriklausomybę, todėl Latvijos pareiga - juos palaikyti“, - pabrėžė Seimo vadovė.

I.Mūrniecė sakė, kad Kremlius nuo minkštosios galios apraiškų Latvijoje perėjo prie atviro ir didžiulio masto informacinio karo, todėl būtina į visą viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją žiūrėti kritiškai.

Latvijos valstybė turi nedelsiant imtis priemonių stiprinti savo informacinę erdvę, nes „tik laisvi ir išsilavinę žmonės sudaro savimi pasitikinčią tautą“, sakė Seimo pirmininkė.

I.Murniecė pabrėžė latvių kalbos svarbą ir sakė, kad praėjus beveik ketvirčiui amžiaus po to, kai buvo atkurta šalies nepriklausomybė, visi valstybės pareigūnai ir tarnautojai, duodami interviu šalies žiniasklaidai, turėtų kalbėti tik viena kalba - latvių.

„Tai valstybės savigarbos reikalas“, - pabrėžė ji.

Seimo vadovė taip pat sakė, jog būtina rasti sprendimus, kaip sumažinti Latvijos žmonių gyvenimo kokybės skirtumus.

„Mes, kaip ir kitos Europos šalys, galime pasakyti - šiandien Latvijos valstybės reikalai klostosi gerai. Tačiau vien to nepakanka. Išties gerai tie reikalai Latvijoje klostysis tuomet, kai viskas gerai seksis visiems jos žmonėms. Latvija - tai mes visi drauge, su savo svajonėmis, lūkesčiais ir jėga“, - sakė I.Mūrniecė, baigdama savo kalbą.

Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta nepriklausomybės deklaracija.

Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą.

Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais - nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.

Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba pasitraukė į Vakarų šalis.

Dėl Maskvos vykdytos intensyvios "rusifikacijos" politikos šiuo metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.