Pasak K. Karinio, dėl elektros pirkimo iš Baltarusijos klausimo įvyko paprasčiausias nesusipratimas.

„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, ne visai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energiją iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį cituoja Latvijos naujienų portalas skaties.lv.

Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne.

Lietuvos prezidentas vizito Vokietijoje metu pabrėžė, kad Lietuva retorikos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu nekeičia, o Latvijos sprendimas, pasak G. Nausėdos, yra nulemtas politinių priežasčių.

„Šiandien traukinys yra toli nuvažiavęs. Nepaisant to, aš laikausi nuomonės, kad mes vis tiek neturime šito AE projekto, jeigu jis tikrai yra energetine prasme, saugumo prasme netvarus, patys dar skatinti šitokio netvaraus ir nesaugaus objekto plėtoti. Dėl tos priežasties latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms vis dėlto buvo priimtas toks sprendimas ir dėl to tenka tik apgailestauti. Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne“, – kalbėjo G. Nausėda.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Kaip ELTA rašė anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.

Prezidentas G. Nausėda, trečiadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kanclere A. Merkel, paprašė pagalbos siekiant, kad dar prieš Astravo AE funkcionavimą elektrinė įgyvendintų visus saugumo standartus.

Prie Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė – nesaugi, pabrėžė Lietuvos vadovas. Pati A. Merkel konferencijoje sakė palaikanti Lietuvos rūpinimąsi Astravo AE saugumu.