- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvęs Kroatijos premjeras laimėjo sekmadienį vykusį pirmą prezidento rinkimų turą, o dėl antros vietos kovoja dabartinė šalies vadovė ir dešiniųjų pažiūrų liaudies dainų atlikėjas, rodo balsavusių rinkėjų apklausa.
Rinkimai vyksta šiai Balkanų šaliai rengiantis kitą mėnesį pradėti pirmininkavimą Europos Sajungai.
Anot „Nova TV“ paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos, socialdemokratas Zoranas Milanovičius surinko 28,69 proc. balsų.
Antroje vietoje rikiuojasi prezidentė konservatorė Kolinda Grabar-Kiratovič su 25,63 proc. balsų, bet nedideliu skirtumu nuo jos atsilieka kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavęs dainų atlikėjas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras) su 24,26 procento.
Balsavusių rinkėjų apklausoje neatsispindi užsienyje rinkimuose dalyvavusių kroatų balsai.
Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.
Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių prezidentę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.
Per rinkimų kampaniją jai sunkiai sekėsi išlaikyti griežtosios linijos šalininkus partijoje, pradėjusius gręžtis į dešiniojo sparno pažiūrų M. Škoro. Jis stengėsi įtikti nacionalistams pažadais dislokuoti karius prie sienų migrantams stabdyti.
Skirtis dešiniųjų stovykloje sudarė prielaidas Z. Milanovičiui pirmauti sekmadienio balsavime, tačiau jis susidurs su sunkesniu iššūkiu antrajame ture, nes dešinieji turėtų susivienyti.
2011–2016 metais premjero poste dirbęs Z. Milanovičius anksčiau buvo peikiamas dėl arogancijos, bet dabar stengiasi sugrįžti žadėdamas paversti Kroatiją „normalia“ šalimi su nepriklausoma teismų sistema, gerbiančia mažumas.
Analitikai sako, kad K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų smūgį HDZ partijai atstovaujančiam, nuosaikiam ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovičiui prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.
Jo vyriausybė sausio 1-ąją pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, pastarosios darbotvarkėje esant tokiems opiems klausimams, kaip „Brexitas“ ir Vakarų Balkanų šalių siekis prisijungti prie Bendrijos.
Emigracija
Prezidentinės rinkimų kampanijos metu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė tarpusavio kritikai dėl karo laikų nuoskaudų, o ne politinėms idėjoms.
Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po siaubingo 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.
Šalies Vyriausybei sunkiai sekasi pažaboti emigraciją, daugybei kroatų išvykstant į turtingesnes ES šalis siekti geresnio uždarbio ir profesinių galimybių.
Daugelis išvykstančiųjų kritikuoja šalyje, anot jų, tvyrantį nepotizmą ir korupciją, prastas viešąsias paslaugas.
Balsuoti prezidento rinkimuose galėjo 3,8 mln. Kroatijos piliečių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ispanijoje sulaikyti keturi asmenys, įtariami pažeidę Rusijai skirtas sankcijas
Ispanijos valdžios institucijos antradienį pranešė sulaikiusios keturis asmenis, įtariamus organizavus sankcijas pažeidžiantį komercinį tinklą, po to, kai konfiskavo 13 tonų cheminių produktų, gabentų į Rusiją. ...
-
K. Harris suabejojo D.Trumpo psichine būkle, jo mitingui virtus improvizuota muzikos sesija5
JAV demokratų kandidatė į prezidentus Kamala Harris (Kamala Haris) antradienį suabejojo savo varžovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) psichine būkle, kai per televiziją transliuotas 78 metų respublikono rinkimų kampanijos renginys išsivystė į ...
-
„Orlen“ atsisako milijardu dolerių vertinto CO2 saugyklos Barenco jūroje projekto1
Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ atsisako apytikriai milijardu JAV dolerių vertinto anglies dvideginio saugyklos Norvegijos kontinentiniame šelfe Barenco jūroje projekto „Polaris“, skelbia „Business Insider Polska&l...
-
„Frontex“: aptiktų neteisėtų ES sienos kirtimų skaičius šiemet krito 42 procentais
Europos Sąjungos (ES) sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ antradienį pranešė, kad nuo šių metų pradžios nustatytų neteisėtų sienos kirtimų atvykstant į Bendriją skaičius, palyginti su praėjusiais metais, s...
-
Vokietijoje atidaroma nauja NATO karinių jūrų pajėgų taktinė vadavietė1
Vokietija planuoja atidaryti naują karinių jūrų pajėgų taktinę vadavietę Baltijos jūroje, jos tikslas – sustiprinti NATO gynybinę parengtį regione, antradienį pranešė Gynybos ministerija. ...
-
Italijos premjerė sveikina susitarimą siųsti migrantus į centrus Albanijoje3
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pasveikino prieštaringai vertinamą, bet, anot jos, drąsų susitarimą siųsti migrantus į prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus Albanijoje ir sakė, kad Roma rodo gerą pavyzdį k...
-
K. Harris sukritikavo D. Trumpą, grasinusį susidoroti su „vidaus priešais“1
JAV demokratų kandidatė į prezidentus Kamala Harris pirmadienį Pensilvanijoje užsipuolė savo varžovą Donaldą Trumpą dėl jo grasinimo paremti JAV karinės jėgos panaudojimą prieš politinius oponentus. ...
-
Turkijos vyriausybė planuoja įvesti naują mokestį gynybos pramonei finansuoti
Turkijos vyriausybė antradienį stengėsi apginti siūlomą kredito kortelių mokestį, skirtą gynybos pramonei finansuoti, nes kortelių turėtojai suskubo imtis veiksmų, kad išvengtų naujojo mokesčio. ...
-
Euro zonos pramonė rugpjūtį ūgtelėjo 1,8 procento
Euro zonos pramonės gamyba rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus sezoniškumą, išaugo 1,8 proc., o visos Europos Sąjungos – 1,3 proc., antradienį skelbia Eurostatas, remdamasis negalutiniais duomenimis. ...
-
Vokietijos žvalgyba: Rusija iki 2030 metų gali įgyti pajėgumus atakuoti NATO1
Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai. ...