Kosovas uždarė pagrindinį sienos perėjimo punktą su Serbija

2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė ją pripažinti ir skatino 120 tūkst. etninių Kosovo serbų nepaklusti Prištinos valdžiai, ypač šiaurėje, kur jie sudaro daugumą.

Naujausi neramumai kilo gruodžio 10 dieną, kai etniniai serbai, protestuodami prieš buvusio policininko, įtariamo dalyvavus išpuoliuose prieš etninių albanų policijos pareigūnus, suėmimą, pastatė barikadas ir užtvėrė eismą dviejuose sienos perėjimo punktuose.

Pastačius užkardas, Kosovo policija ir tarptautiniai taikdariai buvo užpulti per kelis susišaudymus, o Serbijos ginkluotosios pajėgos šią savaitę buvo paskelbusios padidintą parengtį.

Vėlyvą antradienį dešimtys demonstrantų Serbijos pusėje sunkvežimiais ir traktoriais stabdė eismą į Merdarę – didžiausią kaimynines šalis jungiantį perėjimą – ir dėl to Kosovo policija trečiadienį buvo priversta uždaryti įvažiavimo punktą.

„Tokia neteisėta blokada užkirto kelią laisvam žmonių ir prekių judėjimui ir apyvartai, todėl kviečiame savo piliečius ir tautiečius naudotis kitais pasienio punktais“, – sakoma Kosovo policijos pareiškime.

Priština taip pat paprašė NATO vadovaujamų taikdarių pašalinti Kosovo teritorijoje pastatytas barikadas.

Trečiadienį Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius pareiškė, kad Belgradas yra „pasirengęs susitarimui“, tačiau kitų detalių nenurodė.

M. Vučevičius apibūdino kelių blokadas kaip „demokratišką ir taikią“ protesto priemonę ir pridūrė, kad Belgradas palaiko „atvirą bendravimo liniją“ su Vakarų diplomatais dėl šio klausimo sprendimo.

„Visi esame susirūpinę dėl padėties ir to, kaip visa tai klostysis... Serbija yra pasirengusi susitarimui“, – sakė M Vučevičius valstybės kontroliuojamam visuomeniniam transliuotojui RTS.

Šiaurės Kosove situacija įtempta nuo lapkričio mėnesio, kai iš darbo išėjo šimtai etninių serbų tautybės Kosovo policijos ir teisinės valdžios darbuotojų, įskaitant teisėjus ir prokurorus.

Jie protestavo prieš prieštaringai vertinamą sprendimą uždrausti Kosove gyvenantiems serbams naudoti Belgrade išduotus transporto priemonių valstybinius numerius, kurio Priština galiausiai atsisakė.

Dėl masinio išėjimo iš darbo Kosove susidarė saugumo vakuumas, kurį Priština bandė užpildyti dislokuodama regione etninių albanų policijos pareigūnus.

Europos Sąjunga ir keli tarptautiniai ambasadoriai šią savaitę pasmerkė keturis neseniai įvykdytus išpuolius prieš žurnalistus, kurie nušvietė šį konfliktą.

Berlynas išreiškė susirūpinimą dėl sustiprinto karių buvimo prie Kosovo ir Serbijos sienos

Serbijos karinių pajėgų stiprinimas prie sienos su Kosovu siunčia „neteisingą signalą“, pareiškė trečiadienį Berlynas ir paragino Belgradą sušvelninti „visiškai nepriimtiną“ nacionalistinę retoriką.

Serbijos kariuomenei buvo paskelbta aukščiausia parengtis po to, kai Kosovo šiaurėje serbai pastatė barikadas, protestuodami prieš buvusio policininko suėmimą.

Berlynas teigė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl didėjančios įtampos Šiaurės Kosove, ir paragino Belgradą padėti pašalinti, jo žodžiais, neteisėtas serbų pastatytas barikadas.

„Nacionalistinė retorika, kurią pastarosiomis savaitėmis girdėjome iš Serbijos, yra visiškai nepriimtina“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Christoferis Burgeris (Kristoferis Biurgeris).

„Sustiprintas karinis buvimas prie Serbijos sienos su Kosovu siunčia visiškai neteisingą signalą“, – sakė jis.

Serbai sudaro apie 120 000 iš 1,8 mln. Kosovo gyventojų, kurių dauguma yra etniniai albanai.