Kodėl vokiečių pesimizmas verčia nerimauti?

Dauguma Vokietijos kompanijų į savo verslo perspektyvas žvelgia pesimistiškai, atskleidė IFO pasitikėjimo verslu rodiklis. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vokietijos verslas nuogąstauja ne be pagrindo: metai prasidėjo svyravimais finansų rinkose ir prastesniais nei laukta makroekonominiais rodikliais daugelyje pasaulio šalių. Ne veltui tarptautinės organizacijos užsimena apie padidėjusią pasaulinės recesijos riziką.

Anot Miunchene įsikūrusio IFO tyrimų instituto, verslo pasitikėjimas Vokietijoje vasarį mažėjo jau trečią mėnesį iš eilės, skelbia „Deutsche Welle“. Kas mėnesį matuojamas Vokietijos verslo kompanijų vadovų nuotaikų lygis sausį smuko nuo 107,3 iki 105,7 taškų.

„Dauguma iš 7 tūkst. apklaustų vadovų buvo nusiteikę pesimistiškai, vertindami savo verslo perspektyvas, – rašoma IFO pranešime. – 2015-ųjų pabaigoje kritus gamybos lygiui, gamintojai baiminasi, kad nuosmukis tęsis.“

Analitikų teigimu, naujausia informacija rodo, kad galinga Vokietijos eksporto pramonė pradėjo justi pasaulines problemas, drumsčiančias tarptautines rinkas.

„Pasauliniai įvykiai pagaliau pasiekė Vokietijos kompanijų durų prieangius, – pažymėjo IFO ekonomistas Carstenas Brzeskis. – Pastarojo meto suirutė rinkoje, neigiamas mažos naftos kainos poveikis, rūpestis dėl Kinijos ekonomikos sulėtėjimo sudavė smūgį Vokietijos verslo lūkesčiams.“

Nerimas turi pagrindo

„Tikrai netrūksta makroekonominių rodiklių, kurie suteikia pagrindo nerimui. Matome ne tik didelius svyravimus finansų rinkose – daugelis makroekonominių rodiklių metų pradžioje beveik visuose pasaulio regionuose buvo prastesni, nei prognozavo ekonomistai.

Turbūt ne veltui Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija užsimena apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą, išaugusią pasaulinės recesijos riziką. Jos ne be pagrindo ragina politikus, centrinius bankus imtis naujų priemonių, leisiančių užtikrinti, kad pasaulio ekonomika nesustotų ir neprasidėtų dar vienas nuosmukis“, – kalba N. Mačiulis.

Ekonomistas pažymi, kad kol kas vienintelės institucijos, bandančios stabilizuoti situaciją, iš kurių galima kažko tikėtis, yra centriniai bankai. Neabejotina, kad kovo 10 vyksiančiame Europos centinio banko vadovybės susitikime bus imtasi papildomų priemonių ekonomikai skatinti – dar labiau sumažinti palūkanų normas ir padidinti kiekybinio skatinimo programą.

Trūksta politikų valios

Tačiau, pasak N. Mačiulio, centrinių bankų galios yra ribotos, o jų instrumentai yra beveik visiškai išnaudoti.

„Trūksta kitokių ekonominės politikos priemonių, pavyzdžiui, fiskalinio skatinimo tose valstybėse, kurios turi rezervo. Ir, aišku, vidutiniuoju laikotarpiu svarbiausia – struktūrinės reformos.

Neretai tos struktūrinės reformos būna nepopuliarios, todėl matome daug lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą nei jis galėtų būti. Iš to kyla kita didelė problema. Kadangi po pastarosios pasaulinės finansų krizės skolos našta yra išaugusi, ypač besivystančiose ekonomikose, lėtesnis augimas reiškia, kad yra sunkiau atsikratyti skolos naštos, iškyla nemokumo, bankrotų rizika“, – aiškina N. Mačiulis.

IFO pasitikėjimo verslu rodiklis rodo Vokietijos bendrovių pasitikėjimą šalies ekonomika. Rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgus į gamintojų, statybininkų, mažmeninių ir didmeninių prekybininkų apklausos duomenis. 7 000 apklausos respondentų vertina verslo būklę ir atskleidžia savo artimiausio pusmečio lūkesčius. Rodiklį apskaičiuoja Vokietijos informacijos ir ekonominių tyrimų institutas (Information and Forschung (IFO) Institut). IFO pasitikėjimo verslu rodiklis padeda nuspėti, kaip kis verslo išlaidos ir investicijos. Tai yra itin svarbus rodiklis, rodantis verslo sektoriaus tendencijas.