Kodėl keičiasi norvegų pirkimo internetu įpročiai?

Interneto parduotuves jungiančios organizacijos atliktoje apklausoje 48 proc. norvegų prisipažino apsipirkę internetu per pastaruosius tris mėnesius naudodamiesi telefonais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau kitaip nei ankstesniais metais, šiemet apsiperkant internetu smarkiai išaugo išmaniojo telefono vaidmuo. Ir jis yra svarbiausia priežastis, kodėl prekyba internetu auga taip sparčiai.

Statistika dar įspūdingiau atrodo žvelgiant iš ketverių metų perspektyvos. Norvegijos pardavimai internetu nuo 2012 m. iki dabar išaugo 75 proc. (nuo 5 mlrd. iki 9 mlrd. eurų). Apie pusė prekybos  (beveik 5 mlrd. eurų atitenka atsiskaitymams už keliones), trečdalis (maždaug 2,7 mlrd. eurų) internetu nuperkama prekių ir  už 1,5 mlrd. eurų norvegai atsiskaito už įvairias paslaugas.

Anksčiau pirkėjai pirkimą internetu laikydavo pigesniu būdu įsigyti prekių, o šiuo metu dažniausiai perkama taupant laiką. Kiek netikėtai  pirkimo internetu įpročiai pasiskirsto pagal lytis. Anksčiau vyrai pirkdavo tik elektroniką ir kompiuterius, o dabar ne mažiau nei moterys perka drabužius ir batus. Moterys, anksčiau praleisdavusios laiką drabužių paieškoms, dabar ne mažiau nei vyrai praleidžia laiko žaisdamos azartinius žaidimus.

Blogiausi laikai baigėsi

Atrodo, kad Norvegijos ekonomika išgyveno blogiausius laikus ir vėl yra pakilimo stadijoje. Šiemet šalies ūkis jau ūgtelėjo 1,5 proc. Naujausi statistikos duomenys rodo, kad ekonomika sugebėjo išgyventi neramų dvejų metų etapą, kai, smukus pasaulinėms naftos kainoms, Norvegija atsidūrė prie ekonominio nestabilumo ribos. Dar prieš pusmetį tokios naujienos galėjo atrodyti nerealios.

Nors nedarbas Norvegijoje per dvejus metus pakilo iki 4,7 proc., tačiau nebeauga, ir netgi atvirkščiai – užfiksuotas jo mažėjimas. Optimizmas juntamas visoje Norvegijos pramonėje. Prasidėjus nuosmukiui naftos pramonėje, buvo baiminamasi, kad nuosmukis turės įtakos ir kitoms šakoms, tačiau ekonomistai konstatuoja, kad taip nenutiko.

Apklausus 300 Norvegijos įmonių, paaiškėjo, kad gamyba augo pirmąjį pusmetį daugiau, nei tikėtasi, todėl panašių rezultatų laukiama ir antrajame. Stipriausias augimas buvo stebimas namų priežiūros, statybos ir tradicinėje pramonėje. Naftos sektoriuje vis dar juntamas produkcijos mažėjimas, tačiau nuo gegužės jis stabilizavosi.

Nors naujienos optimistinės, Norvegijos bankas ir toliau žada peržiūrėti palūkanas ir, jei reikės, jas vėl mažinti. Pablogėjus šalies ekonomikai prieš dvejus metus, palūkanos buvo sumažintos iki rekordinių mažumų.

Norvegijos verslininkams atstovaujanti organizacija NHO vyriausybės prašo sumažinti Norvegijos naftos fondo, kuris buvo padidintas ekonomikai pablogėjus, lėšų naudojimą šalies ekonomikai skatinti. Organizacija teigia, kad šalies ekonomika kitąmet turėtų būti mažiau stimuliuojama vyriausybės nei tai buvo daroma šiemet. Teigiama, kad stimuliavimas iš biudžeto kenkia privačiajam sektoriui, kuris negali augti ir konkuruoti su valstybės remiamu viešuoju sektoriumi.

Norvegijos ministrė Siv Jensen pripažįsta, kad šalies ekonomikoje matyti šviesa, tačiau teigia, kad tikroji situacija bus matoma tada, kai vyriausybė parengs 2017 m. biudžetą.