Po šio viršūnių susitikimo vyks didžiulis karinis paradas, kuriuo siekiama pademonstruoti nevakarietiško stiliaus regioninį bendradarbiavimą.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas vyks sekmadienį ir pirmadienį, likus kelioms dienoms iki karinio parado netoliese esančiame Pekine, skirto paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ąsias metines, kuriame dalyvaus ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas.

ŠBO narės yra Kinija, Indija, Rusija, Pakistanas, Iranas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikja, Uzbekistanas ir Baltarusija. Dar 16 šalių turi arba ŠBO stebėtojų statusą, arba yra laikomos „dialogo partnerėmis“.

Kinija ir Rusija pasinaudojo šia organizacija, kartais vadinama Vakarų dominuojamo NATO karinio aljanso priešingybe, siekdamos sustiprinti ryšius su Centrinės Azijos valstybėmis.

Dėl Kinijos pretenzijų į Taivaną ir Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pašlijo jų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos valstybėmis. Analitikai teigia, kad ŠBO yra vienas iš forumų, kuriuose Pekinas ir Maskva bando įgyti įtakos.

Didžiausiame ŠBO susitikime nuo bloko įkūrimo 2001 metais dalyvaus daugiau nei 20 lyderių, įskaitant Irano prezidentą Masoudą Pezeshkianą ir Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą.

Tokių lyderių priėmimas suteikia Pekinui galimybę „pademonstruoti galią“ sušaukti viršūnių susitikimą, sakė Lizzi Lee iš Azijos visuomenės politikos instituto.

Tačiau esminių rezultatų nesitikima, pridūrė ji, nes viršūnių susitikimas labiau bus skirtas pasirodyti ir nustatyti darbotvarkę.

„ŠBO veikia bendru sutarimu, ir kai vienoje patalpoje yra šalys, kurios yra labai susiskaldžiusios pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, Indija ir Pakistanas arba Kinija ir Indija, tai natūraliai riboja ambicijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lizzi Lee.

Pekinas nori parodyti, kad gali suvienyti įvairius lyderius ir sustiprinti idėją, kad pasaulinis valdymas „nėra dominuojamas Vakarų“, pridūrė ji.

Užsienio reikalų ministro padėjėjas Liu Binas penktadienį pareiškė, kad šis viršūnių susitikimas užtikrins stabilumą „hegemonijos ir galios politikos“ akivaizdoje, taip tarsi užsimindamas apie Jungtines Valstijas.

Aptars karą Ukrainoje

V. Putinas į ŠBO aukščiausiojo lygio susitikimą vyksta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui neseniai pareiškus, kad susitikimas su Rusijos prezidentu būtų „veiksmingiausias kelias į priekį“ karo užbaigimo link.

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas skatino surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą, Maskva atmetė bet kokią galimybę tokias derybas paruošti greitu metu.

V. Putinas ŠBO viršūnių susitikime greičiausiai sieks skleisti savo naratyvus apie tai, „kaip atrodys „teisinga“ karo pabaiga“, sakė Singapūro Nanjango technologijų universiteto docentas Dylanas Lohas.

„Atvykus Putinui, posėdžiuose tvyros karo klausimas“, – sakė Lizzi Lee, pridūrusi, kad karas Ukrainoje visgi nebus svarbiausia ŠBO viršūnių susitikimo tema.

„ŠBO vengia temų, kurios skaldo narius, o ši būtent tokia ir yra“, – naujienų agentūrai AFP teigė ji.

V. Putinas norės parodyti, kad „nėra izoliuotas, dar kartą patvirtindamas partnerystę su Xi Jinpingu ir išlaikydamas Rusijos matomumą Eurazijoje“, – sakė Lizzi Lee.

Pirmasis vizitas per septynerius metus

N. Modi Kinijoje apsilankys pirmą kartą nuo 2018-ųjų.

Dvi daugiausiai gyventojų turinčios valstybės konkuruoja tarpusavyje ir kovoja dėl įtakos visoje Pietų Azijoje. 2020 metais ginčytinoje pasienio zonoje kilo Indijos ir Kinijos konfliktas.

Tačiau santykiai kiek atšilo praėjusių metų spalį, kai N. Modi pirmą kartą per penkerius metus susitiko su Xi Jinpingu viršūnių susitikime Rusijoje.

Dėl neramios geopolitinės situacijos, kurią sukėlė D. Trumpo paskelbtas muitų karas, Indija ir Kinija ėmė stengtis dar labiau pagerinti santykius.

„Kinija dės visas pastangas, kad sudomintų Indiją, ypač pasinaudodama Indijos prekybos problemomis su JAV“, – teigė Japonijos Sokos universiteto profesorius ir Rytų Azijos ekspertas Lim Tai Wei.

Tačiau jis perspėjo, kad esminių skirtumų tarp šalių lengvai išspręsti neįmanoma.

„Tačiau laikinas atokvėpis arba santykių atšilimas gali būti įmanomas“, – AFP sakė Lim Tai Wei.

N. Modi nebuvo įtrauktas į ketvirtadienį Kinijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtą parado dalyvių sąrašą, kuriame buvo Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto ir Mianmaro chuntos vadovas Min Aung Hlaingas.

N. Modi nedalyvavo Pekino 2015-ųjų kariniame parade.

Rugpjūtį Indija ir Kinija sutarė atnaujinti tiesioginius skrydžius, taip pat pažadėjo skatinti derybas dėl ginčijamos sienos, stiprinti tarpusavio prekybą ir investicijas.