Greita pergalė Irake padėjo amerikiečiams sutaupyti nemažai pinigų, tačiau kariniai veiksmai ir išlaidos šioje šalyje dar nesibaigė

JAV ir sąjungininkų armija, per 26 karo dienas palaužusi Irake diktatoriaus Sadamo Huseino šalininkų pasipriešinimą, tikra pergale negali džiaugtis ir iki šiol. Šis karas vienam statistiniam Amerikos mokesčių mokėtojui kainavo po 220 JAV dolerių. Visa iki šiol išleista pinigų suma neviršijo Kongreso paskirtų 62,6 milijardo dolerių ir yra gerokai mažesnė už tą, kurios yra prireikę operacija “Audra dykumoje” vaduojant Kuveitą.

Išleista mažiau, negu planuota

Amerikiečiams pavyko sutaupyti paleidus mažiau, negu buvo planuota, priešlėktuvinių raketų, mažiau, negu tikėtasi, teko gesinti padegtų naftos gręžinių, mažiau asignavimų teko skirti pabėgėlių iš Irako problemoms spręsti.

Tačiau sutaupę per karą, amerikiečiai priversti negailėti valstybės biudžeto pinigų dabar. JAV strateginio centro specialistų apskaičiavimu, jei amerikiečiai Irake užtruks ne mažiau kaip penkerius metus, tai valstybės iždui kainuos apie 100 milijardų dolerių. Be to, dar apie 30 milijardų kasmet reikės nuniokotai šaliai atstatyti. Kiek laiko amerikiečiai užsibus šioje Artimųjų Rytų šalyje, kol kas negali pasakyti net aukščiausi valstybės pareigūnai.

Gyvas liko tik vienas

Net dabar, praėjus po karo ne taip mažai laiko, Irake nėra ramu. Nuo Irako lyderio nuvertimo prieš du mėnesius šalyje per išpuolius iš pasalų žuvo apie 40 JAV kariškių. Amerikiečiai priversti atremti Sadamo Huseino šalininkų puldinėjimus, rengti operacijas jiems sunaikinti. Kaip pranešė “Svobodos” radijas, padažnėjus išpuolių prieš amerikiečius, JAV armija surengė reidą prieš irakiečių stovyklą, esančią už 150 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bagdado.

Operacija prasidėjo ankstyvą ketvirtadienio rytą smūgiais iš oro. Stovykloje užklupti irakiečiai atsakė įnirtinga ugnimi. BBC žiniomis, per šį reidą sunaikinta mažiausiai 70 Sadamo Huseino šalininkų, uždraustosios jo partijos kovotojų. Gyvas liko tik vienas irakietis, kuris buvo paimtas į nelaisvę. Šiame mūšyje, kuris tęsėsi dar ir vakar, dalyvavo 101-oji oro desantininkų divizija. Neišvengta ir nuostolių: vienas amerikiečių karys buvo sužeistas.

Užpuolė tankų patrulį

Vakar JAV pajėgos Irake nukovė 27 irakiečius, į šiaurę nuo Bagdado užpuolusius jų tankų patrulį. Pasak Reuters, JAV kariniai šaltiniai panešė, kad netoli Balado ginkluoti irakiečiai iš rankinių prieštankinių ginklų apšaudė čia patruliavusias amerikiečių pajėgas.

Atsakydami į užpuolimą, amerikiečių kareiviai atidengė ugnį ir nukovė keturis užpuolikus. Į pastiprinimą pasikvietusios “Apache” karo sraigtasparnius ir daugiau tankų, JAV pajėgos ėmė persekioti likusius užpuolikus ir, jų pačių teigimu, sunaikino dar 23 irakiečius.

Diktatoriaus žemiečiai nerimsta

Sadamo Huseino parijai lojalūs irakiečiai ne tik puldinėja JAV karius, bet stengiasi pakenkti ir ekonomiškai. Ketvirtadienio vakare Šiaurės Irake prie naftotiekio buvo susprogdintos dvi bombos, kilo gaisras. Įtariama, kad tai diversija, nors iš pradžių manyta ir kitaip. Vietos gyventojai tvirtina, kad tokiais veiksmais siekiama nutraukti Irako naftos eksportą į Turkiją. Vakar agentūros AFP žurnalistas pranešė, jog už maždaug 15 km nuo Baidžio miesto dviejose vietose dega naftotiekis. Šis miestas yra netoli strategiškai svarbaus pagrindinio greitkelio, kuris jungia Bagdadą ir šiaurinį Mosulo miestą. Naftotiekis, kaip pranešė BNS, buvo padegtas tą pačią dieną, kai Irako pareigūnai pranešė apie pasirašytas pirmas pokario naftos tiekimo sutartis su keturiomis Europos bendrovėmis, viena JAV ir viena Turkijos bendrove.

Už 225 km nuo sostinės Bagdado esančiame Baidžio mieste yra didelė naftos perdirbimo gamykla ir elektrinė. Gamykloje perdirbama nafta, išgauta netoli Šiaurės Irako Kirkuko miesto esančiuose gręžiniuose. Baidžio mieste, kuris yra netoli S.Huseino gimtojo miesto Tikrito, gyvena daugiausiai musulmonai sunitai. Tarp jų, kaip įtariama, yra nemažai nuverstojo Irako diktatoriaus režimo pareigūnų.