Kanadoje išbandytas pirmasis komercinis elektrolėktuvas

„Tai įrodo, kad komercinė aviacija, varoma vien elektra, gali būti sėkminga“, – sakė Siatle įsikūrusios technologijų įmonės „magniX“ vykdomasis direktorius Roei Ganzarski (Rojus Ganzarskis).

Ši kompanija suprojektavo lėktuvo variklį bendradarbiaudama su bendrove „Harbour Air“, kasmet gabenančia pusę milijono keleivių tarp Vankuverio, Vislerio slidinėjimo kurorto ir aplinkinių salų bei pakrančių gyvenviečių.

R. Ganzarskio teigimu, šios technologijos padėtų oro linijoms sutaupyti daug pinigų, jau nekalbant apie galimybę iki nulio sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.

„Tai žymi elektrinės aviacijos amžiaus pradžią“, – sakė jis žurnalistams.

Civilinė aviacija yra vienas iš greičiausiai besiplečiančių išmetimo anglies dvideginio  šaltinių, nes žmonės vis dažniau skrenda, o naujos technologijos lėtai skinasi kelią.

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, oro transporto pramonė išmeta daugiau teršalų nei bet kuri kita transporto rūšis – 285 gramų CO2 vienam keleivio nuskristam kilometrui. Išmetami teršalai skatina visuotinį atšilimą ir klimato kaitą, dėl kurių, mokslininkų teigimu, planetai gresia vis intensyvesnės sausros, „superaudros“ ir jūros lygio kilimas.

Elektrolėktuvą – prieš 62 metus pagamintą ir šešis keleivius galintį skraidinti hidroplaną „DHC-2 de Havilland Beaver“ su modifikuotu elektriniu varikliu – pilotavo Gregas McDougallas (Gregas Makdugalas), „Harbour Air“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

„Man tas skrydis buvo panašus į įprasto „Beaver“ pilotavimą, bet tai buvo steroidų pripumpuotas „Beaver“. Iš tikrųjų man teko susilaikyti nuo greičio didinimo“, – sakė jis.

Vos saulei patekėjus G. McDougallas lėktuvu praskrido neilgu maršrutu virš Freizerio upės, tekančios šalia Vankuverio tarptautinio oro uosto, stebint apie 100 žiūrovų, ir vėl ant jos nusileido.

Ekologiškas skraidymas

Anot įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, skrydis truko mažiau nei 15 minučių.

„Siekiame elektrifikuoti visą parką. Nėra jokios priežasties to nedaryti“, – pareiškė G. McDougallas.

Anot jo, be veiksmingesnio degalų panaudojimo, bendrovė sutaupytų milijonus dolerių remontui, nes elektros varikliai reikalauja „drastiškai“ mažesnės priežiūros.

Tačiau „Harbor Air“ teks palaukti mažiausiai dvejus metus, kol ji galės pradėti elektrifikuoti savo parką, kurį sudaro daugiau nei 40 hidroplanų.

Norint įsitikinti, kad elektrolėktuvas yra patikimas ir saugus, reikia atlikti tolesnius bandymus. Be to, elektrinį variklį turi patikrinti ir sertifikuoti aviacijos priežiūros agentūros.

Prieš bandomąjį skrydį susisiekimo ministras Marcas Garneau (Markas Garno) Otavoje sakė žurnalistams laikąs „sukryžiavęs pirštus, kad elektrinis lėktuvas veiktų sklandžiai“.

Sėkmės atveju „galėtų būti nustatyta aplinkai palankesnio skraidymo tendencija“, paaiškino jis.

Akumuliatorių talpa taip pat yra iššūkis. Tokiam orlaiviui, kuris skrido antradienį, ličio baterijos energijos užtektų tik 160 km kelionei, pažymėjo R. Ganzarski.

Nors įveikiamas atstumas nėra didelis, jo pakaktų daugumai trumpojo nuotolio skrydžių, kuriuos rengia „Harbour Air“.

„Atstumas nėra toks, kokio norėtumėme, bet jo pakanka revoliucijai pradėti“, – teigė R. Ganzarski, prognozuojantis, kad ateityje bus sukurta ir rimtesniems skrydžiams tinkančių akumuliatorių, ir elektrinių variklių.

Pasak jo, kol pasaulis laukia, pigesni trumpojo nuotolio elektros energija varomi skrydžiai gali pakeisti žmonių kelionių įpročius ir darbo vietas.

„Jei žmonės pasiruošę važiuoti valandą į darbą, kodėl gi neskridus 15 minučių į darbą?“ – klausė verslininkas.