Žiniasklaidoje pasirodė daugybė, neretai prieštaraujančių vieni kitiems, pranešimų apie būsimų derybų sąlygas, paremtų „anoniminiais šaltiniais“ JAV arba Rusijoje. Tokioje informacinėje kakofonijoje kai kurie ekspertai net nesiima vertinti būsimo susitikimo, o kiti didele dalimi remiasi intuicija ir D. Trumpo ir V. Putino asmeninių savybių vertinimu. Ir šie ekspertai pateikia gana skirtingas prognozes.
I. Eidmanas grindžia savo vertinimą informacija (taip pat nepatvirtinta), kad Volodymyras Zelenskis susitikimo metu bus Aliaskoje, bet derybose nedalyvaus ir su jų dalyviais susitiks tik deryboms pasibaigus. Tai, anot rašytojo, leidžia vesti tiesiogines paraleles su „Miuncheno suokalbiu“ 1938 metais.
„Čekoslovakijos delegacija įleista į derybų salę tik po to, kai „didžiųjų valstybių“ – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – vadovai pasiekė susitarimą. Su sutartimi susipažinusiems čekoslovakams leista pareikšti protestą, o tada jie buvo priversti ją pasirašyti ir pripažinti Sudetų kraštą Vokietijai“, – pasakojo I. Eidmanas.
Pageidautina, kad plaustas būtų kuo mažesnis ir būtų labai gerai, jei prie jo atplauktų grupė linksmų ir labai alkanų baltųjų lokių.
Jo nuomone, būtent taip sutvarkyti reikalus tikisi ne tik V. Putinas, bet galbūt ir D. Trumpas. „Panašu, kad jie nori perduoti Rusijai neokupuotą Donecko srities dalį mainais vien į ugnies nutraukimą, kuris, V. Putino atveju, gali būti labai trumpalaikis“, – teigė rusų opozicijos atstovas, pažymėdamas, kad tokiu būdu V. Putinas diplomatiniu keliu gautų tai, ko nesugebėjo užgrobti kare, ir tai vienintelė priežastis, kodėl jis apskritai sutiko dalyvauti derybose.
„Tačiau tai tik pirmoji jo plano dalis. Adolfas Hitleris, po Sudetų atplėšimo, užgrobė visą Čekoslovakiją. Maždaug to paties tikisi ir V. Putinas“, – prognozavo I. Eidmanas. Tačiau, jo nuomone, Ukraina nesutiks gėdingai atiduoti savo teritorijų ir žmonių.
Tuo pat metu rašytojas išvedė dar vieną istorinę paralelę, sarkastiškai piešdamas „idealų“ susitikimo Aliaskoje rezultatą: „Pamenate 1807 m. Napoleono ir Aleksandro I-ojo susitikimą ant plausto vidury Nemuno prie Tilžės? Dabartiniai pretendentai į Napoleonus taip pat galėtų susitikti ne pačioje Aliaskoje, o ant plausto Beringo sąsiaurio viduryje. Pageidautina, kad plaustas būtų kuo mažesnis, kad tilptų tik D. Trumpas ir V. Putinas. Ir būtų labai gerai, jei prie plausto atplauktų grupė linksmų ir labai alkanų baltųjų lokių. Jie sočiai paėstų, o pasaulis atsipūstų su palengvėjimu“.
„Sąžiningas“ sandoris
Saro (Vokietija) universiteto dėstytojas ir apžvalgininkas Aleksandras Fridmanas ne taip pesimistiškai vertina perspektyvas. Anot jo, Europos partnerių remiama Ukraina, suprasdama, kad susigrąžinti prarastų teritorijų šiandien neįmanoma, gali mėginti įtikinti D. Trumpą sudaryti tokį teritorinių mainų susitarimą, kuris JAV prezidentui pasirodytų „sąžiningas“ ir tuo pačiu tinkamas V. Putinui.
„Remiantis turima informacija, galima spėti, kad Ukraina ir ES sutiktų su Kyjivo pasitraukimu iš Donecko srities mainais į Rusijos išėjimą iš Zaporižės ir Chersono sričių. Tokiu būdu Rusijai tektų Donecko ir Luhansko sritys (plius Krymas), o Ukraina pilnai susigrąžintų kitų dviejų sričių kontrolę. Rusijos užgrobtų vietovių Charkivo ir Sumų srityse klausimas lieka atviras. Toks scenarijus D. Trumpui turėtų pasirodyti „sąžiningas“, o Maskva laimėtų rezultatu 3:2“, – teigė A. Fridmanas.
Puikus variantas… bent jau Vašingtonui.
Tuo pat metu apžvalgininkas abejoja, kad net toks scenarijus yra tikroviškas, bet šiandien tai tikriausiai ir nėra laikoma galutiniu tikslu. „Bendras Ukrainos – ES frontas mėgina suardyti Rusijos kėslus ir užsitikrinti kokias nors JAV saugumo garantijas Kyjivui. Kokios jos galėtų būti? Galbūt savotiškas „izraelietiškas scenarijus“: po paliaubų arba taikos sudarymo JAV tiekia Ukrainai didelius kiekius ginkluotės (kaip kad aprūpino savo strateginį partnerį Izraelį). Ši ginkluotė būtina Kyjivui atremti naują galimą agresiją, o jos kaštus padengtų europiečiai“, – svarstė A. Fridmanas.
Eksperto nuomone, tokio scenarijaus tikroviškumą patvirtina viceprezidento J. D. Vance’o žodžiai – jis kalba apie Ukrainos finansavimo nutraukimą, bet neužsimena apie JAV karinės paramos stabdymą. „Tikėtina, kad toks sprendimas jau priimtas NATO lygiu: amerikiečiai tieka ginklus, o europiečiai sumoka. Puikus variantas… bent jau Vašingtonui“, – ironizavo apžvalgininkas.
Kol apžvalgininkai svarsto galimus scenarijus, panašu, kad užtikrintai tėra žinomas vienas faktas: konkrečios derybų darbotvarkės šiandien tiesiog nėra, ką patvirtina net du JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo pokalbiai su partneriais Europoje. Iš europiečių reakcijos matyti, kad jis net nesugebėjo konkrečiai įvardyti, ko ketina reikalauti V. Putinas.
