JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą žadėjo perimti šios autonominės Danijos teritorijos kontrolę, teigdamas, kad tai gyvybiškai svarbu JAV saugumui.
Danų gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė apie stiprinamą karinį buvimą Arktyje „glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais“ ir sakė, kad tai yra būtinybė susidarius tokiai saugumo aplinkai, kai „niekas negali prognozuoti, kas nutiks rytoj“.
Kelios Danijos sąjungininkės, įskaitant Prancūziją, Švediją, Vokietiją ir Norvegiją, trečiadienį paskelbė, kad drauge su Danija dislokuoja karinio personalo vykdant žvalgybos misiją Grenlandijos sostinėje Nūke, bendras pratybas ar tolesnio bendradarbiavimo Arktyje planavimą.
„Tikimasi, kad nuo šiandien ir artimiausiomis dienomis Grenlandijoje bus daugiau NATO karių. Tikimasi, kad bus daugiau karinių skrydžių ir laivų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede.
Jis nurodė, kad šie kariai treniruosis.
„Pirmieji Prancūzijos kariai jau pakeliui. Kiti seks iš paskos“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Vokietijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad Danijos kvietimu Nūke ketvirtadienį dislokuojama Bundesvero 13 asmenų žvalgybos komanda, dirbsianti iki sekmadienio.
NATO taip pat aiškinasi, kaip šalys narės galėtų bendrai stiprinti Aljanso buvimą Arktyje, sakė vienas NATO pareigūnas, kuris neturėjo įgaliojimų komentuoti viešai ir todėl kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Apie dislokavimą buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai Vašingtone susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas po susitikimo Baltuosiuose rūmuose sakė, kad JAV visiškai nereikia perimti Grenlandijos.
„Mums nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas nori užkariauti Grenlandiją“, – žurnalistams sakė L. L. Rasmussenas.
„Todėl mes vis dar turime esminį nesutarimą, bet taip pat sutinkame nesutikti“, – pridūrė jis.
Trumpas, kalbėdamas po susitikimo, kuriame nedalyvavo, pirmą kartą apie Grenlandiją kalbėjo taikiau, pripažindamas Danijos interesus, nors vėl pareiškė neatmetantis jokių galimybių.
„Mano santykiai su Danija labai geri, ir pamatysime, kaip viskas susiklostys. Manau, kad tai kaip nors išsispręs“, – sakė D. Trumpas neišsiplėsdamas.
Jis vėl pareiškė, kad Danija būtų bejėgė, jei Rusija ar Kinija norėtų okupuoti Grenlandiją, tačiau pridūrė: „Mes galime padaryti viską.“
D. Trumpas atrodo drąsesnis dėl Grenlandijos po to, kai sausio 3 dieną įsakė surengti ataką Venesueloje, per kurią buvo nušalintas prezidentas Nicolas Maduro.
Nūko gatvėse šią savaitę, demonstruojant nacionalinę vienybę, parduotuvių vitrinose, butų balkonuose, ant automobilių ir autobusų plevėsavo raudonai baltos Grenlandijos vėliavos.
Kai kurie gyventojai sakė jaučiantys nerimą dėl to, kad atsidūrė geopolitinio dėmesio centre.
„Tai labai gąsdina, nes tai toks didelis dalykas“, – sakė 51 metų Vera Stidsen, Nūke dirbanti mokytoja.
„Tikiuosi, kad ateityje galėsime ir toliau gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol: taikiai ir netrukdomi“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Stidsen.
(be temos)
(be temos)