„Tai buvo tyčinė ir tikslinė ataka, aiškus tarptautinės teisės pažeidimas... Tokiai atakai jokio pateisinimo nėra“, – sakoma septynių labiausiai išsivysčiusių valstybių ministrų pareiškime.

Iranas savo ruožtu griežtai neigė bet kokius savo ryšius su ataka, surengta regione tvyrant padidėjusiai įtampai, taip pat patekus į aklavietę deryboms, kuriomis siekiama atgaivinti daugiašalę sutartį dėl Teherano branduolinės programos.

Ministrai pabrėžė, kad „laivams turi būti leidžiama laisvai plaukioti, kaip numato tarptautiniai įstatymai“. Jie taip pat pažadėjo „daryti viską, ką gali, kad apsaugotų visą laivybą, nuo kurios priklauso pasaulio ekonomika“.

„Irano elgesys ir jo parama marionetinėms jėgoms bei nevalstybiniams ginkluotiems veikėjams kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – rašo G-7 diplomatijos vadovai. Jie paragino Iraną sustabdyti bet kokią veiklą, neatitinkančią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų.

JAV ir Izraelis nedelsdami apkaltino Iraną dėl atakos prieš tanklaivį, valdomą vienam izraeliečių milijardieriui priklausančios bendrovės.

Pasak saugumo analitikų, žmonių gyvybių pareikalavusi ataka gali dar labiau paaštrinti „šešėlinį karą“, kurio taikiniais tampa su Iranu ir Izraeliu susiję laivai.

Antradienį Iranas taip pat buvo apkaltintas užgrobęs kitą Omano įlankoje plaukusį asfalto ir bitumo krovinį gabenantį laivą, nors šiitiška respublika pareiškė nesanti susijusi su šiuo incidentu.

Šią savaitę Irano prezidentu buvo prisaikdintas ultrakonservatyvių pažiūrų šiitų dvasininkas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis), buvęs šalies teismų sistemos vadovas. Jis laimėjo birželį vykusius rinkimus ir pakeitė Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį), laikytą nuosaikesniu veikėju.