Pasak ERR, diskusijas apie pasitraukimą iš šios sutarties, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, paskatino kaimyninės Latvijos mėginimas eiti šiuo keliu praėjusią savaitę.

EKRE pirmininkas Martinas Helme teigia, kad konvencija buvo pristatinėjama kaip sutartis dėl smurto prevencijos, bet tapo „ekstremalios ideologijos įrankiu“, kuriuo primetamos neįprastos lytys ir kitoks požiūris į vertybes.

„Mūsų vadovėliuose atsirado mokslu neparemta informacija apie dešimtis skirtingų lyčių. Tuo pačiu metu darbas su smurto prevencija ir pagalba aukoms atsidūrė antrame plane. Dabartinė vyriausybė mažina finansavimą moterų krizių centrams ir konsultacijoms. Tačiau konvencija įpareigoja valstybę finansuoti organizacijas ir iniciatyvas remiančias gėjų ir transseksualų ideologiją, o tai Estijoje daroma už milijonus eurų“, – M. Helme sakė laikraščiui „Postimees“.

„Estija dar prieš prisijungdama prie konvencijos buvo priėmusi visus įstatymus, kurių reikia kovai su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris. Šiuos įstatymus privaloma įgyvendinti“, – pabrėžė politikas.

Vis dėlto Pagalbos aukoms skyriaus vadovė iš Socialinės draudimo valdybos Kaire Tamm sako, kad prisijungus prie Stambulo konvencijos padėtis iš tikrųjų pagerėjo.

Pavyzdžiui, buvo kriminalizuotas seksualinis priekabiavimas ir persekiojimas, atsirado geresnis supratimas apie įvairias smurto formas, o vaikai geriau apsaugomi smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Estija šį dokumentą ratifikavo 2017 m., o jis įsigaliojo kitais metais.

ELTA primena, kad diskusijos apie pasitraukimą iš Stambulo konvencijos Estijoje kilo po to, kai anksčiau lapkričio mėnesį Latvijos parlamentas balsavo už pasitraukimą iš jos. Tokio sprendimo priešininkai susirinko į didelį protestą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Prie Latvijos ambasadų užsienyje taip pat surengtos demonstracijos.

Vis dėlto priimtą įstatymą vetavo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir grąžino jį parlamentui, teigdamas, kad pasitraukimas iš konvencijos siųstų prieštaringą žinią tiek Latvijos visuomenei, tiek tarptautiniams sąjungininkams. Parlamentas tuomet nusprendė, kad įstatymą svarstys naujos sudėties Saeima po 2026 m. spalio mėnesį įvyksiančių rinkimų.

Europos Tarybos 2011 m. parengtą konvenciją yra ratifikavusios 45 šalys. Latvija po ilgų diskusijų ją ratifikavo 2023-iaisiais. Oficialiai sutartis įsigaliojo pernai.

Lietuva šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, bet Seimas konvencijos dar neratifikavo.