Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjungai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – artimiausiomis dienomis gali pasiekti susitarimą dėl finansinės pagalbos, antradienį pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Atėnams pateikus naują reformų planą.

„Sakyčiau, kad įmanoma pasiekti susitarimą artimiausiomis dienomis, įmanoma pasiekti susitarimą pareigūnų lygmeniu, po to jį tvirtins (finansų ministrų) euro grupė“, – buvęs Latvijos premjeras V.Dombrovskis žurnalistams.

„Tačiau tam tikrai reikia politinės valios, pirmiausia ir labiausia iš Graikijos pusės. Reikia mažiau taktinio manevravimo ir daugiau darbo iš esmės“, – pridūrė jis.

V.Dombrovskis pažymėjo svarbiausius papildomų Graikijos darbų sritis: mažinti skirtumą tarp vyriausybės pajamų ir išlaidų, keisti prekybos mokesčių sistemą – dėl šių „labai svarbių“ klausimų reikia sutarti.

Graikija pateikė žadėtą reformų planą savo skolintojams antradienio rytą, praėjus beveik savaitei nuo savo pareiškimo atmesti Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) reformų planą kaip „absurdišką“.

Graikija tikisi susitarti su tarptautiniais skolintojais, kad jai būtų pervesta paskutinė maždaug 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal anksčiau Atėnams skirtą finansinės pagalbos programą. Tuomet šaliai pakaktų lėšų atlikti 1,6 mlrd. eurų mokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris turi būti pervestas ne vėliau negu birželio 30 dieną.

Pateikė naują reformų planą

Graikija pateikė žadėtą reformų planą savo skolintojams – Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) – likus parai iki premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) susitikimo su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, su kuriais tarsis dėl galimybių užbaigti Atėnų skolų krizę, antradienį nurodė Europos šaltiniai.

Skolintojai „dabar nagrinėja atsakomuosius pasiūlymus“, pateiktus praėjus dviem dienoms po to, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pasiskundė, kad A.Cipras netesėjo praeitą savaitę duoto pažado išsiųsti Briuseliui tuos planus, vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

Kitas šaltinis nurodė, kad vienas iš svarbiausių atsakomųjų pasiūlymų, kuris pirmiausiai buvo iškeltas Graikijos finansų ministro Janio Varufakio (Yanis Varoufakis) – jog Atėnų skola griežtos linijos politiką vykdančiam Europos centriniam bankui (ECB) turėtų būti restruktūrizuota, perkeliant ją į euro zonos antikrizinį fondą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – kurio taisykles daugelis laiko švelnesnėmis.

Anksčiau parengto Graikijos finansinio gelbėjimo paketo galiojimas baigsis šį mėnesį. Jeigu Atėnams nepavyktų iki to laiko susitarti dėl galutinės išmokos, Graikija liktų be jokios apsaugos nuo gresiančio bankroto, o A.Cipras anksčiau antradienį perspėjo, kad toks scenarijus žymėtų „euro zonos pabaigos pradžią“.