Paskolos bus naudojamos investicijoms į oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, raketas, amuniciją, bepiločius orlaivius ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas, taip pat ir kitiems poreikiams – nuo kibernetinio saugumo iki karinio mobilumo, kovo mėnesį pristatydama šiuos planus sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Dabartinėmis Europos persiginklavimo pastangomis siekiama atgrasyti Rusiją nuo galimo kitos Europos šalies užpuolimo po Ukrainos. Žvalgybos tarnybos mano, kad Rusija vėliausiai iki 2030 m. atsidurs tokioje karinėje padėtyje, iš kurios galės pradėti dar vieną karą.

Blokui daromas spaudimas gerokai padidinti išlaidas gynybai ir pagalbą Ukrainai dar labiau sustiprėjo, kai Vašingtonas sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir sukėlė abejonių dėl savo įsipareigojimų saugoti Europą.

„Gyvename pačiais reikšmingiausiais ir pavojingiausiais laikais“, – anuomet tvirtino U. von der Leyen.

EK vadovė tikisi, kad kartu su privačiu kapitalu ir papildomu Europos investicijų banko finansavimu minėtas fondas galėtų mobilizuoti iki 800 mlrd. eurų gynybai. Naujasis fondas, kurį kitą savaitę dar turi oficialiai patvirtinti ES ministrai, yra dalis iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti Europos gynybinius pajėgumus.