ES pasmerkė demokratijos eroziją Honkonge

Šis vertinimas pateiktas naujausioje bloko metinėje ataskaitoje apie šią teritoriją.

Pernai sukako 25 metai, kai Jungtinė Karalystė grąžino Honkongą Kinijai mainais už kinų pažadą ir toliau suteikti šiai teritorijai autonomiją ir laisves.

ES teigė, kad tokį jos vertinimą daugiausia nulėmė 2020 metų nacionalinio saugumo įstatymo, kurį Pekinas primetė Honkongui, įgyvendinimas ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno Johno Lee (Džono Li) paskyrimas po radikalių rinkimų įstatymų pakeitimų.

„Tuo pat metu 2022-aisiais toliau vyko aukšto lygio Honkongo autonomijos ir teisių bei laisvių, kurios turėjo būti saugomos bent iki 2047-ųjų, erozija“, – sakoma ES ataskaitoje.

Joje teigiama, kad dėl šių permainų įvykę pokyčiai „kelia vis daugiau abejonių dėl Honkongo teisinės valstybės principo, kuris yra kertinis Honkongo ekonominei sėkmei“.

ES atkreipė dėmesį į žiniasklaidos ir interneto laisvių suvaržymą, masinį 47 už demokratiją pasisakančių įstatymų leidėjų ir aktyvistų teismą, žiniasklaidos magnato Jimmy Lai (Džimio Lai) baudžiamąjį persekiojimą, susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į profesines sąjungas apribojimus.

Ataskaitoje nurodoma, kad ekonomikos srityje Honkongas tebėra labai atviras ir išlaikė pinigų ir prekybos nepriklausomybę, todėl, nepaisant to, kad praėjusiais metais patyrė nuosmukį, išliko palankia vieta investicijoms.

Tačiau politiniai pokyčiai, vykstantys šioje teritorijoje, darė neigiamą poveikį verslo nuotaikoms, ypač užsienio bendrovėse, kurias ir taip slegia itin ribojančių prieš COVID-19 nukreiptų priemonių likučiai, sakoma pranešime.

ES bendrovės sudarė didžiausią užsienio verslo bendruomenę Honkonge, aplenkdamos Japonijos, Jungtinių Valstijų ir JK bendroves.

Europos blokas pranešė, kad dialogas su Honkongu, kurį jis kadaise reguliariai palaikydavo, praėjusiais metais neįvyko jau trečius metus iš eilės, nes dėl COVID-19 pandemijos liko kelionių draudimų, trukdžiusių aukšto lygio vizitams.