Įstatymų leidėjai 413 balsais „už“ ir 226 „prieš“ priėmė tikslą taršą sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, numatant lankstumą, leidžiantį tikslui pasiekti naudoti už bloko ribų įsigytus anglies dioksido kreditus.
Dabar šiam tikslui reikės galutinio ES valstybių narių patvirtinimo.
Siekdama kompromiso ir atsižvelgdama į kelių šalių, įskaitant Italiją, susirūpinimą, galutiniame tekste leidžiama penkis procentus sumažinimų įskaityti per anglies dioksido kreditus, įsigytus už projektus už Europos ribų.
Aktyvistų grupės apkaltino bloką tiesiog perkėlus klimato kaitos kampaniją į užsienį.
Spaudžiamos Lenkijos ir Vengrijos, galutiniame susitarime taip pat vieneriems metams, iki 2028 metų, atidėta kelių transporto ir pastatų šildymo išmetamųjų teršalų prekybos sistema, o kai kurios valstybės narės vis dar siekia atidėjimo ir po šios datos.
ES, atsiliekanti tik nuo Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Indijos pagal išmetamųjų teršalų kiekį, buvo labiausiai įsipareigojusi iš didžiųjų teršėjų klimato veiksmams ir iki 2023 metų sumažino išmetamųjų teršalų kiekį 37 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Nepaisant nuolaidų dėl 2040-ųjų tikslo, ES vis dar pretenduoja į pasaulinę lyderystę kovojant su klimato kaita ir ragina savo tarptautinius partnerius imtis aktyvesnių veiksmų.
„Mes esame atsakingi tik už šešis procentus pasaulio išmetamųjų teršalų“, – neseniai sakė ES klimato kaitos vadovas Wopke Hoekstra.
„Realybė yra tokia, kad nors Europa yra viena iš lyderių klimato srityje ir finansuoja didžiąją dalį klimato veiksmų užsienyje, deja, solidarumas ir abipusiškumas ne visada eina koja kojon“, – sakė jis, bet perspėjo: „Tai turi pasikeisti.“
Naujausi komentarai