Didžiausias hadronų greitintuvas vėl paleistas

Didžiausias pasaulyje subatominių dalelių greitintuvas, kuris dėl techninių gedimų buvo išjungtas netrukus po jo pirmojo paleidimo praeitų metų rugsėjį, vėl pradėjo veikti penktadienį, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN).

"Pirmieji subatominių dalelių įvedimo bandymai pradėti apie 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku", - CERN atstovas spaudai Jamesas Gilliesas sakė naujienų agentūrai AFP.

Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis giliai po žeme įrengtas Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kurio žiedinio tunelio ilgis - 27 kilometrai, mokslininkams turėtų padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių.

Pasak J.Gillieso, dalelės, kurių injekcija trukdavo ne visą sekundę, apskriedavo "pusę arba netgi visą (greitintuvo) žiedą".

CERN generalinis direktorius Rolfas Heueris vėliau sakė, kad mokslininkams vėl sėkmingai pavyko greitintuvo žiediniame kanale suformuoti dalelių srautus ir kad jie pradėjo bandymus anksčiau nei planuota.

 "Nuostabu matyti, jog (dalelių) srautas vėl sukasi LHC viduje... Mūsų dar laukia netrumpas kelias..., tačiau peržengę šį slenkstį jau toli nuėjome", - džiaugėsi jis.

Pirmieji dalelių srautai LHC žiediniu kanalu buvo paleisti skriet praeitų metų rugsėjo 10 dieną, tačiau po devynių dienų įvyko rimtas greitintuvo gedimas.

Buvo pranešta, kad elektrinių jungčių gedimas padarė didelę žalą, o mokslininkai 14 mėnesių taisė šį įrenginį.

Nuo to laiko inžinieriai patikrino LHC agregatus ir juos išbandė, paleidę visa galia, turinčia suteikti greitinimo kanale skriejančioms dalelėms 5 teraelektronvoltų energiją.

Šiuo metu netoli Čikagos veikiantis antrasis didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas "Fermilab" išvysto tik 1 teraelektronvolto galią.

Rugpjūtį CERN nurodė, kad iš naujo paleistas LHC daleles iš pradžių greitins tik iki 3,5 teraelektronvoltų, kad operatoriai įgytų patirties valdant šį įrenginį.

Pirmųjų mokslinių duomenų tikimasi gauti praėjus kelioms savaitėms po pirmojo dalelių srauto paleidimo.

Pasak CERN, greitintuvas veiks ne visa galia, kol "bus sukaupta reikšminga duomenų imtis", o vėliau dalelių energija bus palaipsniui didinama.

LHC projekto įgyvendinimas truko beveik 20 metų ir kainavo 6 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13,5 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.