Baltarusija toliau ritasi į represijų bedugnę

Kali garsūs ir eiliniai

Nesibaigiantis teismų ir nuosprendžių maratonas Baltarusijoje prasidėjo netrukus po prezidento rinkimus sekusių masinių protesto akcijų.

Per kelerius metus trunkantį susidorojimą su žurnalistais, opozicijos veikėjais ir aktyvistais, kurie neigė A. Lukašenkos pareiškimus apie pergalę, įvairiomis bausmėmis buvo nuteista tūkstančiai aktyvių visuomenės atstovų – opozicinių politikų, pilietinės pozicijos neslėpusių medikų, darbininkų, studentų, senjorų.

Teisių gynimo grupės „Viasna“ skaičiavimu, šiandien Baltarusijoje yra 1 454 politiniai kaliniai. Tarp jų – skausmingomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti taip ir nespėjęs dalyvauti prezidento rinkimuose Viktoras Babaryka, jo rinkimų štabo vadovė Marija Kolesnikava, pernai Nobelio taikos premija apdovanotas ilgametis opozicijos veikėjas, „Viasna“ įkūrėjas Aleksis Beliackis, neseniai nuteistas 10 metų kalėti.

Kai kurie dokumentuose užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui.

Net 25 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Mikalajus Autuchovičius, padėjęs opozicijai rinkti lėšas.

Susidorojimas palietė ir žurnalistus. Gardino teismas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atliekant ją sustiprintojo režimo kolonijoje, nuteisė Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistą, Baltarusijos lenkų bendruomenės aktyvistą Andrzejų Poczobutą. 2021-ųjų kovą sulaikytas žurnalistas buvo apkaltintas neapykantos kurstymu.

Protestuodama prieš šį nuosprendį Lenkija uždarė vieną pagrindinių tranzito mazgų, Bobrovnikų sienos kirtimo punktą, ir pažadėjo imtis kitų veiksmų, jei represijos Baltarusijoje tęsis.

Ketvirtadienį trejiems metams kalėti nuteistas net Rusijos laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ dirbęs žurnalistas, savo straipsnyje paminėjęs KGB. Genadijus Možeika, 2021 m. paskelbęs rašinį apie susišaudymą Minske, kuriame dalyvavo ir KGB, pripažintas kaltu įžeidęs A. Lukašenką, kurstęs nacionalinę ir socialinę nesantaiką.

Sunkūs kaltinimai

JT Žmogaus teisių biuro ataskaitoje, kurioje įvertinta situacija Baltarusijoje nuo 2020 m. gegužės iki 2022 m. gruodžio, teigiama, kad šalyje esama nusikaltimų žmogiškumui požymių. Tačiau, kaip kovo viduryje sakė ataskaitą pristačiusi organizacijos atstovė Liz Throssell, nuo tada padėtis dar labiau pablogėjo.

Remiantis šia ataskaita, kovo 17 d. duomenimis, beveik 1 500 žmonių Baltarusijoje buvo už grotų dėl politiškai motyvuotų kaltinimų. Iki vasario buvo uždaryta beveik 800 nevyriausybinių organizacijų.

Nusikaltimai žmogiškumui, pvz., apima mirties atvejus naudojant smurtą ir kankinimus, taip pat nehumanišką elgesį su kaliniais. Smurto kampanija esą pirmiausiai nukreipta prieš vyriausybės kritikus.

JT žmogaus teisių vyriausiasis komisaras Volkeris Türkas kritikavo nebaudžiamumą ir kone visišką pilietinės erdvės ir pagrindinių laisvių Baltarusijoje sunaikinimą.

Rengdamas ataskaitą, biuras kalbėjosi su 207 aukomis ir liudytojais ir išanalizavo daugiau kaip 2 500 nuotraukų, vaizdo įrašų ir medicinos pažymų, taip pat teismo dokumentų. Buvo dokumentuotas smurtas prieš demonstrantus, savavališki areštai, seksualinis smurtas ir procesai be tinkamos gynybos.

Teisėsaugos sistema esą naudojama žurnalistams, tinklaraštininkams, žmogaus teisių gynėjams, profsąjungų aktyvistams ir advokatams persekioti.

JT žmogaus teisių tarybos posėdyje žmogaus teisių komisaro pavaduotoja Nada Al Nashif apkaltino Baltarusiją šiurkščiais pažeidimais ir sakė, kad „kai kurie dokumentuose užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui“.

Posėdyje dalyvavusi Baltarusijos ambasadorė Larysa Belskaja užsipuolė pranešimą, pavadindama jį šališku. Kinijos ir Rusijos diplomatai paragino JT liautis kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.

JAV atstovas Patrickas Elliotas pasmerkė „tūkstančių į tremtį išvarytų baltarusių persekiojimą ir bauginimą, įskaitant politiškai motyvuotus procesus teisiant už akių“. Suomijos atstovė Karoliina Heikinheimo-Perez pastarojo meto nuosprendžius vadino absurdiškais.

N. Al Nashif pranešė, kad Baltarusijoje yra ne mažiau kaip 1 459 nepagrįstai sulaikyti asmenys, jiems pateikti kaltinimai – „politiškai motyvuoti“. Iki praėjusio mėnesio mažiausiai 2 146 žmonės buvo nuteisti pagal vadinamuosius kaltinimus ekstremizmu, įskaitant už „prezidento įžeidimą“ ir „socialinės nesantaikos kurstymą“, pridūrė ji.

Padėtis vis blogesnė

Šią savaitę buvo paskelbta ir metinė JAV valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro ataskaita apie žmogaus teises pasaulyje. Kongresui skirtoje ataskaitoje apžvelgiama padėtis 198 šalyse. Baltarusijai skirtas skyrius – vienas didžiausių.

Dokumente, kuriame, beje, A. Lukašenka niekur nevadinamas prezidentu, šalis vadinama autoritarine valstybe. Jame kalbama, kad 2022 m. būta reikšmingų žmogaus teisių pažeidimų, tarp kurių – saugumo struktūrų vykdomos žmogžudystės, kankinimai, gyvybei pavojingos kalinimo sąlygos, savavališki areštai, užsienyje esantiems opozicijos veikėjams daromas spaudimas suimant giminaičius, teismų nepriklausybės stoka ir pan.

Teigiama, kad daugelis politinių kalinių ilgą laiką buvo suimti ikiteisminio tyrimo metu, nors pagal įstatymą leidžiama suimti tik 18 mėnesių. Norint pratęsti terminą, pateikiami nauji kaltinimai. Kaip pavyzdį galima paminėti Eduardo Babariko įkalinimą, kuris už grotų be teismo praleido daugiau kaip 33 mėnesius.

Politiniai kaliniai lieka be tinkamos teisinės apsaugos, nes jų ryšiai su advokatais yra ribojami ir stebimi, o patys advokatai patiria represijas. Pernai dešimtys advokatų liko be licencijų, o mažiausiai septyni buvo suimti dėl politinių priežasčių.

Gąsdina mirties bausme

Neseniai A. Lukašenka pasirašė įstatymą, pagal kurį už valstybės išdavystę nuteistiems valstybės tarnautojams ir kariškiams numatoma mirties bausmė.

Naujasis įstatymas yra dalis baudžiamojo kodekso pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti Baltarusijos kovą su „ekstremistinės (teroristinės) ir antivalstybinės krypties nusikaltimais“.

Akivaizdžiai analogiškus Rusijos teisės aktus kopijuojančiame įstatyme numatytos bausmės už „terorizmo propagandą, ginkluotųjų pajėgų ir sukarintų dalinių diskreditavimą ir valstybės paslapčių apsaugos taisyklių pažeidimą“.

Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje neuždrausta mirties bausmė, taikoma už žmogžudystę ar terorizmą nuteistiems asmenims. Egzekucijos vykdomos šūviu į pakaušį.