Australijos teismas leido viešinti karalienės Elžbietos II laiškus

Aukštojo Teismo sprendimas priimtas šešių teisėjų balsais, „prieš“ balsavus vienam teisėjui. Paskelbti karalienės laiškus prašė Monasho (Monašo) universiteto istorikė Jenny Hocking (Dženi Hoking), bet žemesnės instancijos teismai neleido to padaryti, nusprendę, jog daugiau kaip 200 britų monarchės ir generalgubernatoriaus sero Johno Kerro (Džono Kero) laiškų, parašytų prieš jam atleidžiant ministro pirmininko Gougho Whitlamo (Gofo Vitlamo) vyriausybę, yra asmeniniai, o ne valstybės įrašai.

Vienintelis per istoriją Australijos išrinktos vyriausybės atleidimas britų monarcho nurodymu išprovokavo krizę, paskatinusią raginimus Australijai nutraukti savo konstitucinius ryšius su Didžiąja Britanija ir įkurti respubliką su Australijos prezidentu. Taip pat lieka įtarimų dėl Jungtinių Valstijų CŽV sąmokslo.

Laiškai, apimantys trejus audringus Australijos politikos metus, turi likti įslaptinti iki 2027-ųjų. Tačiau pagal susitarimą suvereno ir generalgubernatoriaus asmeniniai sekretoriai 2027 metais galėtų vetuoti šių laiškų paskelbimą neribotam laikui.

G. Whitlamo biografė J. Hocking sakė, jog tikisi tuos 211 laiškų Australijos nacionaliniame archyve Kanberoje perskaityti kitą savaitę, kai bus panaikintos dėl koronaviruso pandemijos įvestos karantino priemonės.

Jos teigimu, absurdiška tokių svarbių pareigūnų Australijos valdymo sistemoje susirašinėjimą laikyti asmeniniu ir konfidencialiu.

„Tai, kad jie gali būti laikomi asmeniniais, atvirai kalbant, yra įžeidimas bendrai visai mūsų žvalgybai: jie kalbasi ne apie lenktynes ir korgius“, – naujienų agentūrai AP sakė J. Hocking, paminėdama 94 metų karalienės domėjimąsi žirgų lenktynėmis ir korgių veislės šunimis.

Pasak jos, problemiška „ne vien tai, kad jie gan keistai buvo apibūdinti kaip asmeniniai, bet ir tai, kad jiems taikytas embargas, nustatytas karalienės įnoriu“.

J. Kerras atleido G. Whitlamo vyriausybę ir ministro pirmininko poste pakeitė jį opozicijos lyderiu Malcolmu Fraseriu (Malkolmu Freizeriu), taip siekdamas išspręsti mėnesį trukusią aklavietę parlamente. Po kelių savaičių M. Fraserio koalicija laimėjo rinkimus.

Archyvas šią korespondenciją, vadinamą Rūmų laiškais, saugo nuo 1978-ųjų. Kaip valstybės įrašai jie turėtų būti paskelbti praėjus 31 metams nuo jų parašymo.

Pagal Bakingamo rūmų ir generalgubernatoriaus oficialiosios rezidencijos – Vyriausybės rūmų – susitarimą, sudarytą likus keliems mėnesiams iki J. Kerro atsistatydinimo 1978 metais, laiškai, apimantys trejus audringus Australijos politikos metus, turi likti įslaptinti iki 2027-ųjų. Tačiau pagal susitarimą suvereno ir generalgubernatoriaus asmeniniai sekretoriai 2027 metais galėtų vetuoti šių laiškų paskelbimą neribotam laikui.

Federalinio teismo teisėjas sutiko su Archyvo argumentu, kad šie laiškai yra asmeniniai ir konfidencialūs, o apeliacinis teismas pritarė šiam sprendimui.

Bakingamo rūmai atmetė ankstesnius AP prašymus pakomentuoti šią bylą ir kol kas neatsakė į penktadienį pateiktą naują prašymą. Vyriausybės rūmai pareiškime nurodė, kad už laiškus ir jų paskelbimą yra atsakingas Archyvas.

J. Hocking nuo 2016 metų kovoja už galimybę pamatyti J. Kerro karalienei per tuometinį jos asmeninį sekretorių Martiną Charterisą (Martiną Čarterisą) parašytus laiškus.

Britų karališkoji šeima garsėja savo privatumo ir pokalbių konfidencialumo saugojimu. Šeima labai stengėsi išlaikyti paslaptyje karalienės sūnaus ir įpėdinio princo Charleso (Čarlzo) laiškus analogiškoje Britanijos byloje, kurią teismai svarstė penkerius metus.

2015 metais britų Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad 27 Charleso memorandumus britų vyriausybės ministrams galima viešinti nepaisant tvirtinimų, kad jų paskelbimas gali pakenkti tam, kaip visuomenė įsivaizduoja būsimojo karaliaus politinį neutralumą.

Daug metų atkakliai vykdyti žurnalistų ir istorikų tyrimai sudėliojo atsakymus į daugelį klausimų dėl to, kaip ir kodėl buvo atleista G. Whitlamo vyriausybė ir kas už to stovėjo.

J. Kerras, kuris mirė 1991 metais, savo atsiminimuose atmetė žiniasklaidos spėliones, jog CŽV nurodė atleisti G. Whitlamą dėl nuogąstavimų, kad jo vyriausybė uždarys itin slaptą JAV žvalgybos objektą, vis dar esantį Pain Gape Australijos Šiaurės Teritorijoje.

1985 metų Holivudo dramoje apie šnipus „The Falcon and the Snowman“ CŽV sąmokslas nušalinti G. Whitlamą paskatina nusivylusį civilinės gynybos kontraktininką, kurį suvaidino Seanas Pennas (Šonas Penas), parduoti JAV saugumo paslapčių Sovietų Sąjungai.

Australų roko grupė „Midnight Oil“ savo protesto dainoje „Power and the Passion“ taip pat kaltino „dėdę Semą“ dėl G. Whitlamo nušalinimo.

Organizacija „Australian Republic Movement“, agituojanti už tai, kad britų monarchą Australijos valstybės vadovo vietoje pakeistų australų prezidentas, sveikino Aukštojo Teismo sprendimą, kurį pavadino pergale Australijos suverenitetui.

„Šie laiškai pateikia itin svarbų istorinį kontekstą dėl vieno labiausiai destabilizuojamų ir kontroversiškiausių Australijos politikos istorijos skyrių“, – sakė organizacijos vadovas Peteris FitzSimonsas (Piteris Ficsaimonsas).

Organizacijos „Australian Monarchist League“ pirmininkas Philipas Benwellas (Filipas Benvelas), siekiantis, kad britų monarchė liktų Australijos valstybės vadove, prieš Aukštojo Teismo sprendimą perspėjo, kad minimų laiškų paviešinimas sukeltų konstitucinę krizę, „jei paaiškėtų karalienės asmeninė nuomonė“.

Po Teismo sprendimo jis sakė, kad laiškų atskleidimas sustiprins Australijos ryšius su monarchija.

„Tai parodys, jog karalienė padarė viską, ką galėjo, kad apsaugotų žmonių interesus“, – sakė Ph. Benwellas.