Gruodžio 10 d. įsigaliosiančio draudimo – pirmosios tokio pobūdžio priemonės pasaulyje – rėmėjai pateikia vis daugiau tyrimų, kurie rodo, kad pernelyg ilgas laikas, praleidžiamas internete, daro neigiamą poveikį paauglių gerovei.

Tačiau jo priešininkai teigia, kad nėra pakankamai tvirtų įrodymų, kurie pateisintų naująjį įstatymą, kuris gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.

Paauglių smegenys vystosi iki 20 metų amžiaus, teigia psichologė Amy Orben, vadovaujanti Kembridžo universiteto skaitmeninės psichinės sveikatos programai.

„Didžiulis kiekis“ stebėjimo tyrimų, dažnai pagrįstų apklausomis, parodė ryšį tarp paauglių naudojimosi technologijomis ir prastesnės psichinės sveikatos, naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Tačiau konkrečias išvadas daryti sunku, nes telefonai yra giliai įsišakniję kasdieniame gyvenime, o jauni žmonės socialiniais tinklais gali pradėti naudotis, nes jau patiria kančią.

„Technologijos keičiasi taip greitai, kad įrodymų bazė niekada nebus aiški“, – sakė A. Orben.

„Padėtį pakeisti galėtų eksperimentiniai tyrimai arba natūralių eksperimentų vertinimai. Taigi labai svarbu, kad atsiras galimybė įvertinti Australijos draudimą, nes jis iš tiesų leidžia mums suprasti, kas galėtų įvykti.“

Jokių įtikinamų įrodymų

Siekdami išsiaiškinti priežasties ir pasekmės ryšį, Australijos mokslininkai kviečia 13–16 metų paauglius dalyvauti tyrime „Connected Minds“ (Sujungti protai), kurio tikslas – įvertinti, kaip šis draudimas veikia jų gerovę.

Pasaulio sveikatos organizacijos praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad 11 procentų paauglių sunkiai sekasi kontroliuoti tai, kaip jie naudojasi socialiniais tinklais.

Kiti tyrimai parodė ryšį tarp pernelyg dažno socialinių tinklų naudojimo ir prasto miego, kūno įvaizdžio, mokymosi rezultatų ir emocinių problemų. Pavyzdžiui, 2019 m. žurnale „JAMA Psychiatry“ paskelbtoje JAV moksleivių tyrimo ataskaitoje pažymima, kad tie, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, gali būti imlesni psichikos sveikatos problemoms.

Todėl kai kurie ekspertai teigia, kad dabar yra tinkamas laikas imtis veiksmų.

„Aš tikrai nemanau, kad tai yra mokslo klausimas. Tai yra vertybių klausimas“, – sakė Australijos psichiatras ir psichinės sveikatos klinikinis direktorius Christianas Heimas.

„Kalbame apie tokius dalykus kaip kibernetinis priekabiavimas, savižudybės rizika, prieiga prie svetainių apie nervinę anoreksiją ir savęs žalojimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rizikos požymiai stiprėja, teigė Ch. Heimas, kaip pavyzdį pasitelkdamas 2018 m. neurobiologo Christiano Montago atliktą tyrimą, kuriame priklausomybė nuo kinų žinučių programėlės „WeChat“ buvo susieta su pilkosios medžiagos tūrio mažėjimu dalyje smegenų.

„Konkretesnių įrodymų laukti negalime“, – sakė Ch. Heimas.

Scotto Griffithso iš Melburno psichologijos mokyklos teigimu, kad joks „įtikinamų įrodymų pateikiantis tyrimas“, kuris patvirtintų socialinių tinklų daromą žalą, artimiausiu metu greičiausiai nepasirodys.

Tačiau draudimą verta išbandyti, tvirtino jis.

„Tikiuosi, kad didžiosios socialinių tinklų bendrovės, matydamos šiuos ryžtingus teisėkūros veiksmus, pagaliau pajus paskatą labiau rūpintis jaunimo sveikata ir gerove.“

„Pernelyg šiurkštu“

Apklausa parodė, kad dar iki priimant naująjį įstatymą jam pritarė daugiau nei trys ketvirtadaliai Australijos suaugusiųjų.

Tačiau atvirame laiške, kurį pasirašė daugiau nei 140 akademikų, aktyvistų ir kiti ekspertų, įspėjama, kad draudimas būtų „pernelyg šiurkšti priemonė“.

„Žmonės sakė: „Na, vaikai tampa vis neramesni. Tam turi būti priežastis – uždrauskime socialinius tinklus“, – teigė vienas iš pasirašiusiųjų, skaitmeninių tinklų profesorius Kvinslendo technologijos universitete Axelis Brunsas.

Vaikai paprasčiausiai gali turėti daugiau priežasčių nerimauti, nes patiria spaudimą dėl pandemijos metu sutrikusio mokymosi ir nerimauja dėl karų Gazoje ir Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP paaiškino jis.

Be to, draudimas gali paskatinti kai kuriuos paauglius ieškoti ekstremalesnių, paribio svetainių, o iš kitų socialiai atskirtų jaunuolių atimtų galimybę rasti bendrystę su kitais.

Noelle Martin, aktyvistė, besirūpinanti vaizdo medžiaga pagrįstu piktnaudžiavimu internete ir išmaniosiomis vaizdo klastotėmis, baiminosi, kad Australijoje priimtas draudimas bus mažai veiksmingas, turint omenyje, kaip šioje šalyje ligi šiol būdavo užtikrinama įstatymų vykdymo priežiūra.

„Nemanau, kad tai sustabdys šią problemą, užkirs jai kelią ar padės iš esmės kovoti su ja“, – teigė N. Martin.

Bet kuriuo atveju, politinis sprendimas Australijoje jau priimtas.

„Socialiniai tinklai daro socialinę žalą mūsų vaikams“, – šiemet pareiškė ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as.

„Nėra abejonių, kad internetinės platformos daro neigiamą poveikį Australijos vaikams, todėl aš nusprendžiau tai sustabdyti.“