Pasak Enrico Milloso (Enriko Miljoso), aukščiausio centrinės valdžios pareigūno regione, civilinės gvardijos agentai teismo nurodymu šeštadienį atliko kratas CTTI, Katalonijos regiono centro, atsakingo už technologijas ir ryšius, būstinėje.

E.Milloso teigimu, agentai išjungė programinę įrangą, skirtą sujungti per 2,3 tūkst. balsavimo apylinkių ir pasidalyti balsavimo rezultatais, taip pat kitas per šį plebiscitą planuojamas naudoti sistemas.

Pareigūnas atmetė galimybę surengti „veiksmingą, teisėtą ir įpareigojantį referendumą, kokį žadėjo Katalonijos regiono vyriausybė“.

Nors Ispanijos Konstitucinis Teismas yra sustabdęs referendumą, Katalonijos regiono pareigūnai pažadėjo sekmadienį vis tiek surengti balsavimą.

Užblokavo 1 300 balsaviečių

Valdžiai siekiant sustabdyti Madrido uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, policija užblokavo 1 300 balsaviečių, šeštadienį pranešė centrinės valdžios atstovas.

Pasak Enrico Milloso (Enriko Miljoso), aukščiausio centrinės valdžios pareigūno regione, Katalonijos regioninės policijos pajėgos „Mossos d' Esquadra“ uždarė 1 300 iš 2 315 balsaviečių.

Jis pridūrė, kad 163 iš šių balsaviečių yra „taikiai“ užimtos žmonių. Jiems bus leista išeiti, tačiau niekam nebus leista įeiti.

Palaiko Ispanijos vienybę

Tūkstančiai žmonių šeštadienį, Madrido uždrausto referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės išvakarėse, susirinko Ispanijos sostinėje išreikšti palaikymą šalies vienybei.

Centrinėje Cibeles aikštėje priešais miesto rotušę susirinkę demonstrantai skandavo „Katalonija – Ispanijos dalis“ ir „aš ispanas, ispanas, ispanas!“. Pastarasis šūkis dažniausiai skamba per nacionalinės futbolo rinktinės varžybas.

Kai kurie demonstrantai ragino suimti Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną), kuris pažadėjo sekmadienį surengti balsavimą, nors Ispanijos teismas paskelbė referendumą prieštaraujančiu konstitucijai.

Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) konservatyvi vyriausybė taip pat yra pareiškusi, kad referendumas yra nelegalus, ir pažadėjusi padaryti, ką gali, kad jis neįvyktų.

„Valstybė turi paaiškinti vienybės naudą, užuot nuolat kartojusi, kad referendumas nelegalus. Bet Ispanija neturi lyderio,“ – sakė mitingo dalyvis 59-erių inžinierius Rafaelis Castillo (Rafaelis Kastiljo).

Greta jo stovėjęs 58-erių inžinierius Fernado Cepeda (Fernandas Sepeda) teigė, kad Katalonija ir Šiaurės Ispanijoje esantis Baskų kraštas jau ir taip turi daugiau galių nei Vokietijos regionai.

„Nereikėjo iki to prieiti. Pasiekėme ribą, už kurios nėra kelio atgal,“ – pridūrė jis.

55-erių Maite Lopez Sanchez (Maitė Lopes Sančes), mitinge dalyvavusi kartu su dukterimi, mano, kad Ispanijos institucijos turėtų „geriau paaiškinti, ką daro, kad būdų laikomasi konstitucijos“.

„Nežinome, kas gali įvykti rytoj, gali įvykti bet kas,“ – sakė ji.

Vienybės palaikymo akcijos buvo surengtos ir kai kuriuose kituose Ispanijos miestuose, tarp jų – Sevilijoje, Santandere, Maljorkos Palmoje ir Katalonijos sostinėje Barselonoje.

Patys katalonai taip pat yra susiskaldę dėl nepriklausomybės, tačiau didelė dauguma norėtų, kad jiems būtų leista išspręsti šį klausimą teisėto referendumo keliu.

Apie 7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinti Katalonija sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Referendumas dėl nepriklausomybės sukėlė daug aistrų šiame turtingame šiaurės rytų Ispanijos regione, generuojančiame penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Dėl Katalonijos lyderių ir centrinės valdžios priešpriešos Ispaniją apėmė viena rimčiausių politinių krizių nuo diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.

Ryžtingieji katalonai

Atsiskirti nuo Ispanijos siekiantys katalonai užėmė daugelį mokyklų, kuriose ketinama įkurti balsavimo apylinkes, ir yra pasiryžę sekmadienį surengti Madrido uždraustą referendumą dėl savo regiono nepriklausomybės.

„Šiuo itin intensyviu ir emocijų kupinų momentu jaučiame, kad tai, ką kadaise laikėme tik svajone, yra pasiekiama,“ – užbaigdamas nepriklausomybės referendumo kampaniją penktadienio vakarą džiūgaujančiai šalininkų miniai pareiškė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas).

Visiškai kitokį vaizdą buvo galima išvysti gretimame Ljobregato l’Hospitaleto mieste, kur apie 2 tūkst. atsiskyrimo priešininkų susirinko į mitingą didelėje konferencijų salėje, surengtą prieš Katalonijos atsiskyrimą griežtai nusistačiusios partijos „Ciudadanos“ („Piliečiai“).

Referendumas dėl nepriklausomybės sukėlė daug aistrų šiame turtingame šiaurės rytų Ispanijos regione, generuojančiame penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Dėl Katalonijos lyderių ir centrinės valdžios priešpriešos Ispaniją apėmė viena rimčiausių politinių krizių nuo diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.

Patys katalonai taip pat yra susiskaldę dėl nepriklausomybės, tačiau didelė dauguma norėtų, kad jiems būtų leista išspręsti šį klausimą teisėto referendumo keliu.

„Niekas nepateisina tokios pagrindinės teisės kaip teisė balsuoti pažeidimo,“ – sakė 29-erių dramos studentas Omaras Sanchisas (Omaras Sančisas), vienas iš Barselonos „Collaso i Gil“ mokyklą užėmusių žmonių.

Madrido valdžia yra nurodžiusi policijai imtis priemonių, kad plebiscitas, kurį teismai paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, neįvyktų.

Policija pastarosiomis dienomis konfiskavo referendumo organizavimui reikalingos medžiagos, pavyzdžiui, balsalapių, o prokurorai nurodė uždaryti su referendumu susijusius tinklalapius ir sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorių komandos narius.

Teismas trečiadienį nurodė policijai neleisti naudoti visuomeninių pastatų ir vietų balsavimui „rengti ir organizuoti“.

Ūkininkai ir ugniagesiai

Vis dėlto referendumo šalininkai susitelkė.

Penktadienį Barselonos gatvėmis pravažiavo traktoriai; ant kai kurių plevėsavo „estelada“, Katalonijos separatistų vėliava su balta žvaigžde mėlyname trikampyje ir raudonomis bei geltonomis juostomis.

Ūkininkai ir ugniagesiai pažadėjo saugoti balsavimo apylinkes.

Pasibaigus penktadienio pamokoms nedidelė grupė aktyvistų, tarp jų – tėvai su vaikais, nusprendė taikiai užimti kelias Barselonos mokyklose, kur turėtų būti surengtas balsavimas.

Panašu, kad balsaviečių užėmimą iš dalies koordinavo „referendumui atvirų mokyklų platforma“.

Iki vidurnakčio vis dar buvo neaišku, kiek tiksliai Barselonos mokyklų yra užimta, tačiau organizatoriai sakė, kad jų – daugybė.

Manoma, kad kitose regiono vietose tau pat perimta daug mokyklų ir kad jų užėmimas tęsis visą savaitgalį.

Nepriklausomybės priešininkų mitingo dalyvė Dolores Molero pavadino situaciją „aklaviete“.

„Jie nori sužlugdyti valstybę, Ispaniją ir Kataloniją,“ – sakė 53-ejų sekretorė, atvykusi iš piečiau esančios Taragonos. Ji kalbėjo pasibaigus mitingui, kurio metu plevėsavo Ispanijos ir Europos Sąjungos vėliavos bei „senyera“ – oficiali Katalonijos vėliava su raudonomis bei geltonomis juostomis.

Pavojus „viešajai tvarkai“

Madridas ne kartą įspėjo referendumą padedančius organizuoti žmones pagalvoti apie galimas pasekmes.

Ispanijos švietimo ministerija penktadienį pareiškė, kad Katalonijos mokyklų direktoriai „nebus atleisti nuo atsakomybės“, jeigu bendradarbiaus su referendumo organizatoriais.

Vis dėlto vienos įtakingos nepriklausomybės šalininkų organizacijos – Katalonijos nacionalinės asamblėjos – pirmininkas Jordi Sanchezas (Žordis Sančesas) naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad teismo nurodyme kalbama, jog viešosios vietos negali būti naudojamos referendumui sekmadienį, bet „jame nieko nesakoma apie laisvalaikio veiklą šiandien ir šeštadienį“.

„Pasiūlėme žmonėms organizuoti įvairias veiklas, kad šiose vietose, kur sekmadienį turėtų įvykti referendumas, būtų daug veiklos, gyvybės,“ – sakė jis.

Pavyzdžiui, Barselonos Joano Brossos (Žuano Brosos) mokykloje penktadienį ir šeštadienį organizuojamos kino filmų peržiūros, futbolo varžybos, kūno rengyba pamokos ir kiti renginiai.

Katalonų vyriausybės atstovas Jordi Turullas (Žordis Turulas) sakė, kad per sekmadienio referendumą „visame regione veiks 2 315 balsavimo apylinkių“.

Katalonijos regioninės policijos pajėgos „Mossos d' Esquadra“ įspėjo apie gresiantį pavojų „viešajai tvarkai“, jeigu policija bandys sutrukdyti žmonėms balsuoti.

Siekdamas sustabdyti referendumą, Madridas į Kataloniją yra atsiuntęs tūkstančius papildomų policijos pareigūnų.

Nepriklausomybės priešininkų mitingo dalyvė D.Molero nerimauja dėl potencialių neramumų sekmadienį.

„Turime būti atsargūs. Aš liksiu namie,“ – sakė ji.