Afrikoje pavojinga ir kinų darbininkams

Kinų veržimasis į Afriką – sunkiai sustabdomas. Nauja rinka, ištekliai, darbo vietos viliote vilioja kinus. Tačiau Afrikoje tyko ir pavojai.

Netikėti išpuoliai

Egipte ir Sudane šių metų pradžioje buvo pagrobti kinų darbininkai. Tai sukėlė nerimo bangą Kinijoje. Kodėl Afrikos sukilėliai nusitaikė į šiame žemyne dirbančius kinus? Ar tai kerštas, ar lengvas grobis?

Kaip rašo kinų kalba leidžiamas „Economic Observer“, šių metų sausio 28 d. Sudane buvo pagrobti 29 kinų darbininkai.

Incidentas įvyko netoli Abos miesto, už 620 km į pietus nuo Sudano sostinės Chartumo. Darbininkai šioje vietoje stato greitkelį.

Po trijų dienų 25 kinų darbininkai buvo pagrobti pakeliui į Lehfeno cemento gamyklą Egipto Sinajaus pusiasalyje. Pasak policijos, užpuolikai buvo vietos beduinų bendruomenės nariai.

Tiesa, įkaitai buvo paleisti netrukus po derybų tarp genčių ir vietos administracijos. Sudane darbininkai laisvę išvydo šią savaitę ir iš karto buvo nuskraidinti į Keniją.

Vidaus kovų aukos

Incidentai sukėlė nuogąstavimų, kad kinų darbininkai Afrikoje tapo populiariu grobikų taikiniu, nes kasmet atvykstančių į Afriką šios šalies piliečių daugėja, o apsaugos stinga.

Tačiau, pasak „Economic Observer“, ne tautybė ar šalis, iš kurios atvyksta užsieniečiai, svarbiausia Afrikos sukilėliams.

Pietų Kordofano valstijoje Nubos kalnuose esantis Kaudos rajonas nuo praėjusio birželio garsėja Pietų Sudano valstybės pajėgų ir sukilėlių, kurie anksčiau buvo susivieniję su nepriklausomo Pietų Sudano vadovais, susirėmimais.

Kinų darbininkus pagrobė vadinamojo Sudano liaudies išsivadavimo judėjimo šiaurinio padalinio (SPLM-N) nariai. Anksčiau šie kariai buvo pavaldūs Pietų Sudano valdančiajai partijai, nors didžiąją dalį karių sudaro iš Sudano kilę sukilėliai.

Po Pietų Sudano atsiskyrimo nuo Sudano praėjusiais metais SPLM-N nutolo nuo Pietų Sudano, nes tiek dėl religinių, geografinių, tiek dėl kitų priežasčių nebuvo pripažinti Pietų Sudano valstybės piliečiais.

Tačiau daugelis SPLM-N narių atsisakė sudėti ginklus, todėl Pietų Sudane tapo su vyriausybe kovojančiais daliniais.

Kaip tvirtino SPLM-N atstovas, priežastis, kodėl armija grobė kinus, – įkaitai jiems buvo reikalingi kaip apsauga nuo represijų, kurias vykdo Pietų Sudano vyriausybė.

SPLM-N atstovai taip pat pridūrė, kad taip jie siekė atkreipti į save pasaulio dėmesį.

„Tai nėra nukreipta prieš Kiniją“, – po pagrobimo sakė Yasiras Armanas, SPLM-N generalinis sekretorius. – Visi įkaitai – saugūs. Jie bus paleisti, kai tik mums bus saugu."

Sinajaus pusiasalyje Egipte padėtis dar sudėtingesnė. Čia gyvenančios gentys dar buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako valdymo metais kaltintos terorizmu.

2004 m. Egipte susprogdintas „Taba Hilton“ viešbutis. Per sprogimą žuvo 34 žmonės, 105 buvo sužeisti.

Po sprogimų buvo sulaikyti 5 genčių atstovai, jie kalėjime kali iki šiol. Kaip pasakojo derybose dėl kinų darbininkų paleidimo dalyvavęs neįvardytas asmuo, buvo bandoma išsiderėti paleisti genčių narius mainais į kinų belaisvius.

Kinija perka Afriką

Pasak Kinijos komercijos ministerijos, šiuo metu užsienyje darbuojasi apie 800 tūkst. kinų darbininkų.

Manoma, kad šiemet šis skaičius turėtų padvigubėti. Kinijos investicijos pasaulyje, atmetus investicijas į finansų sektorių, siekia 60 mlrd. dolerių.

Afrikoje Kinija yra didžiausia investuotoja ir svarbiausia daugelio Juodojo žemyno šalių prekybos partnerė. Prekybos apimtis siekia apie 150–160 mlrd. dolerių.

Afrikoje verslo reikalų turi net 2 tūkst. kinų bendrovių. Kinai tvirtina, kad Afrika – galimybių kraštas. Tiesa, verslas Afrikoje – rizikingas dalykas.

Ypač sudėtinga padėtis tuose regionuose, kuriuose iki šiol vyksta religinės, politinės, ekonominės kovos. Be to, socialinė atskirtis Afrikoje – didžiausia pasaulyje, tai taip pat kursto neramumus.

Kinai tik žengia pirmuosius žingsnius Afrikoje, tačiau net tokios senbuvės kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Turkija ar Libanas susiduria su sunkumais.

Vis dėlto Kinijos verslas laukiamas Afrikoje. Kinams netrukdo Afrikoje įsišaknijusi korupcija. Nes, pasak vietinių, dažniausiai kinai viską sprendžia krūvomis grynųjų pinigų.