Tyrimas: kontrabandinių prekių pernai pirko kas trečias gyventojas

Dauguma Lietuvos gyventojų pateisina nelegalią prekybą cigaretėmis, alkoholiu ir degalais. Žmonės ne tik prisipažįsta perkantys kontrabandines prekes, bet ir pasitiki jų kokybe. Mažiausi kontrabandinės prekybos mastai tarp Baltijos šalių – Estijoje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro kontrabandą bei nelegalų vartojimą šalyje pateisina daugiau nei pusė gyventojų – 62 proc. apklaustųjų.

Kas trečias tyrime dalyvavęs Lietuvos gyventojas prisipažino, kad pernai pats arba jo šeimos nariai pirko neoficialiai pagamintų ar pardavinėjamų prekių. Dažniausiai – 35 proc. apklaustųjų teigė praėjusiais metais pirkę kontrabandinių cigarečių. 29 proc. gyventojų nelegaliai įsigijo degalų. 16 proc. gyventojų prisipažino pirkę kontrabandinio alkoholio.

Beveik ketvirtadalis žmonių pirko ir kitokių nelegaliai pardavinėjamų prekių – drabužių, automobilių, namų ūkio daiktų ar naudojosi neoficialiai teikiamomis statybos darbų, maitinimo, slaugos, grožio, medicinos paslaugomis.

„Analizuojant šį klausimą reikia turėti omenyje, jog galimai ne visi apklaustieji atsakė sąžiningai, dalis jų buvo linkę nutylėti. Todėl šio klausimo atsakymus reikia vertinti kaip savotiškas „grindis“ – kad bent ši dalis atsakiusiųjų gyventojų tikrai įsigijo nelegalių prekių ar paslaugų, nors iš tikro ji gali būti ir didesnė“, - sakė tyrimo vadovas, LLRI instituto vyriausiasis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Septintą kartą atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai kontrabandą labiausiai pateisina tuo metu, kai šalyje ekonomikos situacija sudėtingesnė. Pasak V.Žukausko, kuo žmonėms gyventi ir verstis sunkiau, tuo labiau jie pateisina būdus kažką įsigyti nelegaliai ar pigiau.

Prieš pat ekonomikos sunkmetį, 2008-2009 metais kontrabandą smerkiančių Lietuvos gyventojų buvo net gi daugiau negu tų, kurie tokią veiklą pateisina. Tiesa, vėliau šis santykis keitėsi kontrabandos naudai. 2010-aisiais nelegalias prekes ir paslaugas smerkė tik maždaug trečdalis, o pateisino dvigubai daugiau – 60 proc. gyventojų.

Kaimyninėje Latvijoje kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą šiemet pateisino maždaug kas antras gyventojas – 51 proc. apklaustųjų. Estija – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje gyventojų, smerkiančių kontrabandą yra daugiau negu tų, kurie nelegalių prekių vartojime neįžvelgia nieko blogo. Kontrabandą Estijoje pateisina 31 proc. gyventojų, nepateisina – 62 proc.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje yra ne tik daugiausiai pateisinančių kontrabandą ir vartojančių nelegalias prekes, bet ir tų, kurie pasitiki neoficialiai įsigyjamų produktų kokybe. Estijoje tikinčių gera kontrabandinių prekių kokybe – mažiausiai.

„Visose šalyse gyventojai labiausiai pasitiki cigarečių kokybe, kiek mažiau – degalų, o mažiausiai visose šalyse pasitiki alkoholio kokybe“, - sakė V.Žukauskas.

Visų trijų Baltijos valstybių gyventojai nurodė tas pačias priežastis, kodėl, jų manymu, yra paplitusi kontrabanda ir nelegalių prekių bei paslaugų vartojimas.

Beveik pusė – 46 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad kontrabandos ir nelegalios prekių gamybos bei prekybos paplitimo priežastis - augančios produktų kainos, nedideli, mažėjantys atlyginimai ir menkstančios galimybės įpirkti legalias prekes.

Panaši dalis apklaustųjų kaip priežastį nurodė ir aukštus mokesčius – akcizus, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis. Baltijos šalių gyventojai taip pat mano, kad efektyviausia kova su kontrabanda būtų mokesčių mažinimas, siekiant atpiginti akcizines prekes.

Maždaug kas penktas apklaustas Lietuvos gyventojas nurodė, jog bausmės kontrabandininkams ir nelegaliems gamintojams bei pardavėjams yra per švelnios, o 14 proc. mano, kad teisėkūros struktūros yra nepajėgios kovoti su kontrabanda ir nelegalių prekių vartojimu.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pridūrė, kad praėjusiais metais atliktas panašus tyrimas atskleidė, kad per metus dėl kontrabandinių prekių Lietuva negavo maždaug milijardo litų mokesčių. Pasak jo, geriausias kovos su kontrabanda receptas – sienų apsauga ir protingas akcizinių prekių apmokestinimas.