- Vytautas V. Landsbergis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šiandien sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas
Įvykius sekiau nuo pat ryto ir visą dieną apie juos galvojau. Valstybė ir tarnybos padarė didelę klaidą, buvo pagilinta ir taip gili takoskyra tarp valdžios struktūrų ir žmonių. Lietuva suskaldyta dar labiau. Viena pusė liko pažeminta, truputį išprievartauta. Buvo nesiskaityta su jų nuomone, nuojauta, noru sulaukti atsakymo, kada bus baigta pedofilijos byla.
Mano siūlymas visada buvo paieškoti trečio – taikaus kelio. Iš autoritetų, neklaninių teisėsaugos žmonių sudaryti komisiją, kuri inspektuotų šią bylą ir pasakytų savo atsakymą. Tada būtų viskas aišku. Tokio aiškumo nėra nei V. Pociūno byloj, nei šioj. O dabar neaiškumas tik dar labiau sustiprėjo – kodėl taip skubama?
Šiandien prisiminiau terminą – istrebiteliai, stribai. Jie buvo lietuvių tautos piliečiai, kurie ėjo prieš savus. Primesdami valią, atimdami, niekindami, ištremdami. Manau, kad stribiška galvosena niekur nedingo, ji jaučiama ir žurnalistikoj, ir teisėsaugoj. Būtent šitą jausmą šiandien ir išgyvenau. Jų naudojama strategija: žinokit savo vietą, tuoj mes jums parodysime, kaip ir kas turi būti, ir ne jūsų reikalas, kaip kas bus. Tai va, sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas. Su šiuo reiškiniu labai sunku turėti santykį. Ką daryt su tuo „savu“, kurio užduotis yra naikinti? Naikinti laisvės, pilietinę idėją. Nesitarti, o primesti valią.
Kaip sakė atvažiavę užsienio ekspertai, prievarta jokiu būdu negalėjo būti taikoma. Ir Danijoje, Olandijoje tokie dalykai būtų netoleruojami. Turi būti susitarimas. Lietuva neišlaikė labai rimto egzamino. Kaip tai būtų buvę keblu, bet turėjo būti sudaryta derybininkų grupė, kuri bendrautų su abiem pusėm. Dabar to nebuvo. Teisėsauga pareiškė: mes nutarėm, ir vsio zakonno.
Man širdy liko tuštuma. Nežinau, ką daryti su šita valstybe, kurioje yra visuomenė ir stribuomenė. Stribuomenė daro, ką nori, o visuomenė turi sėdėti ir necypti. Bet manau, kad vieną dieną jos vis tiek turės susėsti ir susitarti – apie ką yra mūsų valstybė? Ar ji dar yra? Ar dar jos kam nors reikia? Tas karas turėtų pasibaigt, jei norime išlikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Pavasario mugė Kaune...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
