Siekiant žaliojo proveržio svarbiausia – neperlenkti lazdos

Beveik prieš ketverius metus Europos Sąjunga (ES) pristatė ambicingą Žaliąjį kursą, kuriuo siekiama iki 2050 m. ES paversti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo, Lietuva jau nuo kitų metų palaipsniui didina akcizą kurui. Nuo 2025 metų įvedama CO₂ dedamoji. O dar po dvejų metų, 2027-aisiais, nustatoma papildoma prievolė transporte išskiriamą CO₂ kiekį padengti aukcione įsigytais apyvartiniais taršos leidimais.

Argumentai skiriasi

Iš vienos pusės, tikimasi, kad šios priemonės leis pagerinti aplinkos taršos situaciją šalyje bei taps paskata verslui ir žmonėms vartoti mažiau taršų kurą. Prognozuojama, kad padidinus kuro akcizus, valstybė kasmet gaus apie 80 mln. eurų papildomų pajamų, o atsiradus CO₂ dedamajai, įplaukos į biudžetą esą dar padvigubėtų.

Tačiau akcizų kėlimo priešininkai argumentuoja, kad akcizų didinimas turės neigiamų pasekmių. Kadangi kaimynės Latvija ir Lenkija akcizų kelti nesiruošia, tai krovininis transportas pravažiuos pro Lietuvą neįsipylęs nė lašo degalų. Faktiniai oro teršalai ir dėl apkrovų toliau prastėjantys keliai liks Lietuvoje, o pajamos už degalus keliaus ne į mūsų šalies biudžetą, o į kaimynines valstybes.

Linas Karlavičius, „Viada LT“ generalinis direktorius. „Viada LT“ nuotr.

Taip pat neatmestina, kad dėl didėsiančių mokesčių brangstantį kurą vietos verslas įtrauks į savo išaugsiančias sąnaudas. Pastarosios greičiausiai bus perkeltos į galutinę prekių ir paslaugų kainą bei tokiu būdu vėl iš naujo bus užkurtas po truputį gęstantis infliacijos lauželis.

Abiejų pusių argumentai skamba įtikinamai. Tai kaip pasiekti, kad avis liktų sveika, o vilkas sotus?

Tartis su kaimynais

Kalbant apie aplinkosauginių mokesčių didinimą, problema dar labiau aktualizavosi, kai Lenkijoje prieš Seimo rinkimus buvo pradėtos dempinguoti degalų kainos – litras degalų ten atsieina net iki 50 centų pigiau nei Lietuvoje. Pasienio zona plati, tad į užsienyje degalus pilasi ne vien pervežimo įmonės, bet ir gyventojai. Pastaruoju metu „Viada LT“ pasienio degalinėse apyvarta smuko drastiškai – net iki 80 proc. Tačiau CO₂ rodikliai Lietuvoje tikrai tiek nesumažėjo.

Jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

 

Išspręsti degalų akcizo mokesčių rebusą sunku, bet įmanoma – tam reikėtų aktyvesnio Vyriausybės vaidmens, siekiant susitarti su gretimų valstybių vadovais dėl mokesčių didinimo kartu, koordinuojant veiksmus. Dviračio išradinėti nereikėtų, nes panašus principas šalių jau veikia apmokestinant kitas akcizines prekes.

Siekiant suvaldyti infliaciją, siūlyčiau įvertinti galimybę šiuo metu tų mokesčių nedidinti, o tai daryti vėliau –  prieš tai suderinus mokesčių politiką su kaimyninėmis valstybėmis. 

Be to, apie būsimą mokesčių didinimą svarbu iš anksto informuoti visuomenę, tuomet gyventojai ir verslas iš anksto prisitaikytų prie besikeičiančių mokesčių bei atitinkamai pakoreguotų savo planus. Pavyzdžiui, įsigytų mažiau degalų vartojančius automobilius ar pradėtų mažinti transporto poreikius.  

Prioritetas – mažinti naftos vartojimą

Svarbu suprasti, kad akcizas ir jo didinimas savaime nėra tikslas. Pagrindinis – siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų, mažinti naftos naudojimą Lietuvos transporte. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš labiausiai nuo iškastinio kuro transporte priklausomų ES valstybių, kai atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudaro kiek daugiau nei 5 proc.

Siekiant dekarbonizuoti transportą, valstybė turėtų imtis kompleksinių veiksmų – nuo elektromobilių, biometano, pažangiųjų biodegalų skatinimo iki darnaus judumo politikos įgyvendinimo ir transporto poreikių mažinimo. Didinant aplinkosauginius mokesčius, bent dalis jų būtų panaudojama transporto taršai mažinti, pavyzdžiui, kofinansuojant elektros tinklų infrastruktūros plėtros projektus. Pateiksiu konkretų pavyzdį – „Viada“ planuoja įrengti greito pakrovimo stotis elektromobiliams visose savo degalinėse, esančiose prie pagrindinių magistralinių kelių Lietuvoje. Deja, realybė yra tokia, kad ne visur ESO turi galimybę užtikrinti tokių krovimo stočių prijungimą prie elektros tinklų.

Apibendrinant, mokesčių didinimas turi prasmę tik tuomet, jei dėl jų sutariame su kaimyninėmis valstybėmis – turime neskubėti ir aktyviau ieškoti galimybių susitarti. Visgi, jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

Kad taip neatsitiktų, politikai, valdžios institucijos, verslas turi suremti pečius dėl bendro tikslo. Piliečių vaidmuo keičiant savo keliavimo įpročius taip pat turi didelę reikšmę. Todėl tikiu, kad bendrų pastangų dėka Lietuvai gali pavykti.