Senstanti visuomenė – problema ar neišnaudotas potencialas?

Visuomenė beveik visame pasaulyje, o ypač Europoje, sparčiai sensta. Dėl pažangios sveikatos priežiūros ir medicinos žmonės gyvena ilgiau, o augantis pragyvenimo lygis suteikia galimybių siekti išsilavinimo, karjeros, daugiau dėmesio skirti asmeniniams siekiams ir pomėgiams. Vis tik mėgaudamiesi pažangos vaisiais turėtume galvoti ir apie tai, kaip ryškėjančias visuomenės senėjimo problemas galėtume paversti naujomis galimybėmis.

Remiantis Europos komisijos Europos senėjimo ataskaitos duomenimis, vyresnių nei 65 m. žmonių Europos Sąjungoje, o taip pat ir Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo 2,6 proc.

Skaičiuojama, kad vyresnių žmonių dalis visuomenėje toliau didės. Jei 2015 m. Lietuvoje kiekvienam vyresniam (65 metų ir daugiau) gyventojui teko maždaug 3 darbingo amžiaus (15–64 metai) žmonės, tai 2040-aisiais, prognozuojama, šis santykis sumažės iki 2 darbingų gyventojų vienam senjorui.

Kaip vertinti tokį spartų visuomenės senėjimą? Galime į senstančią visuomenę žvelgti kaip į socialinę krizę ir galimą problemų šaltinį. Arba galime priimti tai kaip faktą, kad ateityje gyvensime kitokioje aplinkoje ir tam pradėti ruoštis jau dabar. Tai ypač pasakytina apie su amžiumi susijusių stereotipų ir mitų laužymą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 2018 m. vyresnių nei 55 m. darbuotojų skaičius išaugo 14 tūkst. Dėl sparčiai tobulėjančios medicinos ir geresnių darbo sąlygų darbingi išlieka vis vyresni gyventojai. Statistikos departamentas nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba maždaug 51 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Tuo metu „Sodra“ pateikia duomenis, kad šalyje esama ir kelių vyresnių nei 91 m. darbuotojų.

Tikėtina, kad netolimoje ateityje didesnis rūpestis gali būti ne tai, kaip mokėti pensijas vis didėjančiam senyvo amžiaus žmonių skaičiui, o kaip juos aprūpinti darbo vietomis ir atsikratyti amžiaus stereotipų. Taigi, ieškodamos naujų darbuotojų verslo įmonės ir valstybės įstaigos jau dabar turėtų į tai atsižvelgti ir prisidėti prie visuomenės modelio, kuriame vis vyresni žmonės išliks aktyviais darbo rinkos dalyviais, plėtros.

To reikia ne tik todėl, kad susidorotume su senėjančios visuomenės iššūkiais. Tai gali būti naudinga pačioms įmonėms bei įstaigoms. Visų pirma, vyresni darbuotojai turi įvairiapusės patirties bei bendravimo gebėjimų. Savęs ieškojimai ir dažnesnis darbo keitimas labiau būdingas jaunesniems darbuotojams, o vyresni darbuotojai jau turi aiškiai suformuluotus asmeninius ir profesinius tikslus, kurie kinta mažiau.

Tokie darbuotojai gali sustiprinti organizaciją ir tuo, kad besikeičianti visuomenė reiškia ir besikeičiančius klientus. Norėdami juos geriau pažinti, suprasti įvairių klientų grupių poreikius, patys turime puoselėti įvairovę savo organizacijose. Galėdamas atstovauti ir suprasti skirtingų amžiaus kategorijų klientus, verslas yra daug stipresnis, jis gali kokybiškiau teikti savo paslaugas.

Siekdamas prisidėti prie ryškėjančių problemų transformacijos į naujas galimybes „Swedbank“ vienas iš pirmųjų pasirašė Lietuvos įvairovės chartiją, skatinančią suprasti, kad amžius, kaip ir rasė, seksualinė orientacija, lytis, negalia ar religija neturi tapti pagrindu sprendžiant apie darbuotoją. Savo organizacijoje taip pat išsikėlėme tikslą vertinti pačių įvairiausių amžiaus grupių darbuotojų kandidatūras, o kolegas skatiname rekomenduoti savo pažįstamus vyresnius darbo ieškančius žmones.

Akivaizdu, kad ir pati visuomenė turi keisti savo požiūrį į vyresnius darbuotojus. Esame pastebėję, kad tam tikrais atvejais vyresnio amžiaus žmonės nedrįsta kandidatuoti, nes yra susidūrę su amžiaus stereotipais ir net diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau besikeičiančioje visuomenėje tai yra praradimas ir darbuotojui, ir darbdaviui. Supratę ir keisdami tokias nuostatas, potencialius iššūkius pamažu galime paversti laimėjimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
labai teisingos izvalgos ;daug zmoniu virs 65 metu amziaus gali dirbti ir taip prisideti prie pensiju fondo,.pagyvene zmones yra sukaupe patirties ir yra kantresni ,,nei jauni.

A tai jau

A tai jau portretas
senelius va varysim dirbt verslui už minimalkę? Žinai ką brangioji rašytoja, susikišk tu savo sumautas liberalių ir apmokėtas vergvaldžių dogmas sau i sikna.Gražinkit išvogtą valstybės turtą, įmones, pažabokit ir dabar viešai vagiančius verslininkus su bankais ir iš jų pelno mokėkit pensininkams.kaip yra Skandinavijoje.

Žinoma potencialas

Žinoma potencialas  portretas
varyt senelius kol padvės.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
Daugiau straipsnių